Taurelinė juosvabudė (lot. Pseudoclitocybe cyathiformis) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, juosvabudžių (Pseudoclitocybe) genties grybų rūšis.
Tarp žolių, miškai, parkai, paupiai, paežerės.
Vasara, ruduo.
Kepurėlė ir kotas juodai rudos spalvos.
Vaisiakūniai tauriabudžių tipo, vidutinio dydžio. Kepurėlė iki 8 cm skersmens, taurelės formos, giliai įdubusi, blizganti, juosva, juodai ruda. Lakšteliai pilkai rusvi, tankūs, toli nuaugtiniai. Kotas 5–10 cm ilgio ir iki 1 cm storio, kepurėlės spalvos. Trama plona, tampri, pilkai rusva, švelnaus skonio. Sporos 7–10×5–6,5 μm.
Būdingi požymiai: lakšteliai nuaugtiniai, sporos didelės, plačiai elipsiškos, amiloidinės.
Auga po kelis ir daugiau vaisiakūnių, tarp žolių. Valgoma, bet menkavertė. Reta.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 105 psl.
Taurelinė juosvabudė (lot. Pseudoclitocybe cyathiformis) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, juosvabudžių (Pseudoclitocybe) genties grybų rūšis.
Augimo vietaTarp žolių, miškai, parkai, paupiai, paežerės.
Augimo laikasVasara, ruduo.
Pagrindiniai požymiaiKepurėlė ir kotas juodai rudos spalvos.
Vaisiakūniai tauriabudžių tipo, vidutinio dydžio. Kepurėlė iki 8 cm skersmens, taurelės formos, giliai įdubusi, blizganti, juosva, juodai ruda. Lakšteliai pilkai rusvi, tankūs, toli nuaugtiniai. Kotas 5–10 cm ilgio ir iki 1 cm storio, kepurėlės spalvos. Trama plona, tampri, pilkai rusva, švelnaus skonio. Sporos 7–10×5–6,5 μm.
Būdingi požymiai: lakšteliai nuaugtiniai, sporos didelės, plačiai elipsiškos, amiloidinės.
Auga po kelis ir daugiau vaisiakūnių, tarp žolių. Valgoma, bet menkavertė. Reta.
