dcsimg
Image of <i>Clematis mae</i> Z. Z. Yang & L. Xie
Creatures » » Plants » » Dicotyledons »

Buttercup Family

Ranunculaceae

Vėdryniniai ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Vėdryniniai (lot. Ranunculaceae, vok. Hahnenfußgewächse) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima.

Daugiamečiai ir vienamečiai žoliniai augalai, turintys skiautėtus arba suskaldytus lapus ir kekėse išsidėsčiusius žiedus. Daugelis rūšių turi nuodingų medžiagų – alkaloidų bei gliukozidų. Dėl to gyvuliai ganyklose dažnai jų neėda. Tačiau šiene ir rudenį po šalnų ganyklose daugelis rūšių netenka savo nuodingų savybių. Kai kurie augalai dėl juose esančių alkaloidų, gliukozidų ir kitų medžiagų turi gydomųjų savybių ir vartojami medicinoje, liaudies medicinoje, homeopatijoje (pavasarinis adonis). Yra dekoratyvinių augalų, auginamų parkuose bei darželiuose. Šeimoje iš viso priskaičiuojama iki 1500 rūšių. Lietuvoje auga apie 60 rūšių.

Lietuvoje auga ar yra auginami šių genčių augalai:

Kitos gentys:

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti šie vėdryniniai:

Galerija


Vikiteka

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Vėdryniniai: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Vėdryniniai (lot. Ranunculaceae, vok. Hahnenfußgewächse) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima.

Daugiamečiai ir vienamečiai žoliniai augalai, turintys skiautėtus arba suskaldytus lapus ir kekėse išsidėsčiusius žiedus. Daugelis rūšių turi nuodingų medžiagų – alkaloidų bei gliukozidų. Dėl to gyvuliai ganyklose dažnai jų neėda. Tačiau šiene ir rudenį po šalnų ganyklose daugelis rūšių netenka savo nuodingų savybių. Kai kurie augalai dėl juose esančių alkaloidų, gliukozidų ir kitų medžiagų turi gydomųjų savybių ir vartojami medicinoje, liaudies medicinoje, homeopatijoje (pavasarinis adonis). Yra dekoratyvinių augalų, auginamų parkuose bei darželiuose. Šeimoje iš viso priskaičiuojama iki 1500 rūšių. Lietuvoje auga apie 60 rūšių.

Lietuvoje auga ar yra auginami šių genčių augalai:

Kurpelė (Aconitum) Juodžolė (Actaea) Adonis (Adonis) Plukė (Anemone) Sinavadas (Aquilegia) Vijutrė (Atragene) Kurklė (Batrachium) Puriena (Caltha) Raganė (Clematis) Raguolis (Consolida) Pentinius (Delphinium) Erantis (Eranthis) Eleboras (Helleborus) Žibuoklė (Hepatica) Bligna (Isopyrum) Strugena (Myosurus) Juodgrūdė (Nigella) Šilagėlė (Pulsatilla) Vėdrynas (Ranunculus) Vingiris (Thalictrum) Burbulis (Trollius)

Kitos gentys:

Strugūnis (Anemonopsis) Archiclematis Rautenė (Asteropyrum) Barneoudia Tvaikenė (Beesia) Calathodes Callianthemum Ceratocephala Blakėžudė (Cimicifuga) Clematopsis Koptis (Coptis) Poblignė (Dichocarpum) Enemion Hamadryas Knowltonia Komaroffia Krapfia Kumlienia Laccopetalum Plonuvis (Leptopyrum) Megaleranthis Metanomone Miyakea Naravelia Oreithales Paraquilegia Paroxygraphis Sinavadaitis (Semiaquilegia) Souliea Trautvetteria Urophysa Geltymis (Xanthorhiza)

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti šie vėdryniniai:

Trilapė bligna (Isopyrum thalictroides). Išnykstanti šūšis. Lietuvoje dabar žinoma viena radvietė Kauno m. ribose (Marvelėje). Tamsiažiedė šilagėlė (Pulsatilla nigricans). Lietuvoje kol kas žinoma tik Vilniaus apyl., Trakų ir Varėnos raj. Sparčiai nyksta. Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Lietuvoje paplitusi netolygiai, bet sparčiai nykstanti rūšis.
license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT