Baltijinė linažolė (lot. Linaria loeselii, rus. Льнянка Лёзеля) – gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos linažolių (Linaria) genties augalų rūšis. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Rūšis aptinkama Baltijos pajūrio rytiniuose krantuose. Rytų Baltijos pajūrio smėlynų endemas. Lietuvoje auga tik pajūrio smėlio kopose.
Augalas – daugiametis, plikas su nežymiai melsvu apnašu. Stiebas kylantis, rečiau stačias, 15–40 cm aukščio, nešakotas ar viršutinė dalis šakota, kartais ir apatinė dalis su atsilenkusiomis, aukštyn kylančiomis šakomis. Lapai pražanginiai, linijiški ar linijiškai lancetiški, 1–4 mm pločio, lygiakraščiai, pliki. Lapai ir stiebas padengti plonu vaškiniu sluoksniu.
Žiedai susitelkę stiebo ir šakų viršūnėse į retas kekes; žiedkočiai 4–7 mm ilgio, pliki. Taurelė 2–3,5 mm ilgio. Vainikėlis 13–16 mm ilgio, geltonas; pentinas smailus, šiek tiek rausvas.
Žydi gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – dėžutė, kiaušiniškai rutuliška, 5–7 mm ilgio, beveik dukart ilgesnė už taurelę. Sėklos plokščios, sparnuotos; sparnelis platus.
Į Lietuvos raudonąją knygą rūšis įrašyta nuo 2005 m.[1]
Rūšis nyksta, kai atviros vietos apauga krūmais, smėlyje kaupiasi humusas, netinkamai naudojamos ir tvarkomos baltosios pajūrio kopos.
Baltijinė linažolė (lot. Linaria loeselii, rus. Льнянка Лёзеля) – gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos linažolių (Linaria) genties augalų rūšis. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
