Pelikanžuvės (lot. Saccopharyngiformes, angl. Whiptail gulpers, vok. Pelikanaalartige) – kaulinių žuvų būrys. Panašios į unguriažuves, tačiau neturi kai kurių kaulų, o žiotys labai didelės, todėl gali pagauti didesnį grobį.
Pelikanžuvės (lot. Saccopharyngiformes, angl. Whiptail gulpers, vok. Pelikanaalartige) – kaulinių žuvų būrys. Panašios į unguriažuves, tačiau neturi kai kurių kaulų, o žiotys labai didelės, todėl gali pagauti didesnį grobį.
Unguriažuvės (Anguilliformes) – stipinpelekių žuvų būrys. Kūnas gyvatiškas, labai lankstus; stubure yra daugiau kaip 100 slankstelių. Pelekai minkšti, nugarinis ir analinis susilieję su uodeginiu. Nėra pilvinių pelekų. Dauguma ungurių žvynų visai neturi, o kai kurių rūšių maži žvynai yra odoje. Vystosi su metamorfoze. Lervos, vadinamos leptocefalais, gluosnio lapo formos, iš šonų smarkiai suplotos, skaidrios.
Gyvena ir veisiasi jūrose. Tik gėlavandenių ungurių jaunikliai plaukia maitintis iš jūrų į upes ir ten užaugę vėl grįžta į jūras. Būryje 19 šeimų, apie 350 rūšių. Lietuvoje 1 rūšis – ungurys.
Būrys skirstomas į keturis pobūrius, kuriuose 19 šeimų, 110 genčių ir apie 400 rūšių.
Unguriažuvės (Anguilliformes) – stipinpelekių žuvų būrys. Kūnas gyvatiškas, labai lankstus; stubure yra daugiau kaip 100 slankstelių. Pelekai minkšti, nugarinis ir analinis susilieję su uodeginiu. Nėra pilvinių pelekų. Dauguma ungurių žvynų visai neturi, o kai kurių rūšių maži žvynai yra odoje. Vystosi su metamorfoze. Lervos, vadinamos leptocefalais, gluosnio lapo formos, iš šonų smarkiai suplotos, skaidrios.
Gyvena ir veisiasi jūrose. Tik gėlavandenių ungurių jaunikliai plaukia maitintis iš jūrų į upes ir ten užaugę vėl grįžta į jūras. Būryje 19 šeimų, apie 350 rūšių. Lietuvoje 1 rūšis – ungurys.
Būrys skirstomas į keturis pobūrius, kuriuose 19 šeimų, 110 genčių ir apie 400 rūšių.
