Vėduoklinė meškutė (lot. Paxillus panuoides, sin. Tapinella panuoides) – meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis.
Papuvusi spygliuočių, ypač pušies mediena.
Vasara, ruduo, net žiema.
Kepurėlė vėduoklės formos, sporos beveik apvalios, nedidelės.
Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio dydžio. Kepurėlė 2–8 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių susisukusi į vidų, senų - kraštas užsilenkęs žemyn, gelsva, rusvai gelsva, kartais violetinio ar žalsvo atspalvio, plaušuotai aksomiška. Jauni lakšteliai - balti, vėliau - kepurėlės spalvos, su skersinėmis pertvarėlėmis. Kotas trumpas, šoninis, kartais jo nebūna, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, minkšta, malonaus kvapo, nekarti. Sporos 4,5–6×3–4 μm.
Būdingi požymiai: kepurėlė švelniai aksomiška, tampri.
Auga po keletą vaisiakūnių, dažniausiai ant pušies medinių konstrukcijų (suolų, pavėsinių) parkuose, soduose, ūkiniuose pastatuose. Aktyvi medienos ardytoja. Nevalgoma.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 87 psl.
Vėduoklinė meškutė (lot. Paxillus panuoides, sin. Tapinella panuoides) – meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis.
Augimo vietaPapuvusi spygliuočių, ypač pušies mediena.
Augimo laikasVasara, ruduo, net žiema.
Pagrindiniai požymiaiKepurėlė vėduoklės formos, sporos beveik apvalios, nedidelės.
Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio dydžio. Kepurėlė 2–8 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių susisukusi į vidų, senų - kraštas užsilenkęs žemyn, gelsva, rusvai gelsva, kartais violetinio ar žalsvo atspalvio, plaušuotai aksomiška. Jauni lakšteliai - balti, vėliau - kepurėlės spalvos, su skersinėmis pertvarėlėmis. Kotas trumpas, šoninis, kartais jo nebūna, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, minkšta, malonaus kvapo, nekarti. Sporos 4,5–6×3–4 μm.
Būdingi požymiai: kepurėlė švelniai aksomiška, tampri.
Auga po keletą vaisiakūnių, dažniausiai ant pušies medinių konstrukcijų (suolų, pavėsinių) parkuose, soduose, ūkiniuose pastatuose. Aktyvi medienos ardytoja. Nevalgoma.
