dcsimg
Image of longhorn plectritis
Unresolved name

Pteridophyta

Šertvūnai ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Šertvūnai (lot. Polypodiophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Priklauso sporinių induočių grupei. Pagal ankstesnę nomenklatūrą šis skyrius anksčiau buvo vadinamas papartūnų vardu (Pterydophyta), tačiau tipinė gentis, iš kurios vardo turėtų būti kildinamas skyriaus pavadinimas, yra Polypodium (šertvė).

Tai vasaržaliai, rečiau visžaliai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje kasmet išauga lapų kuokštas ar vienas stambus lapas. Lapų apatinėje pusėje arba ant pakitusių lapų (sporofilų) būna susitelkusios sporos, t. y. sporangių telkiniai, kuriose subręsta izosporos. Esant pakankamai drėgmei ir šilumai, sporos sudygsta ir iš jų išauga savarankiški širdelės formos polaiškiai, kurie subrendę peržiemoja. Ant polaiškio susiformuoja lytiniai organai. Įvykus apvasinimui, iš kiaušialąstės atsiranda jaunas sporofitas (naujas augalas), kuris labai greitai auga ir po 3-4 mėn. tampa visai savarankišku augalu. Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais.

Iš viso šertvūnų skyriuje žinoma apie 11 000 rūšių. Lietuvoje auga 27 rūšys. Kai kurios rūšys pritaikomos dekoratyviniuose želdiniuose.

Lietuvos šertvūnų skyriaus augalų sistema

Klasė. Driežlielainiai (Ophioglossopsida)

Klasė. Šertvainiai (Polypodiopsida)


Nuorodos

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Šertvūnai: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Šertvūnai (lot. Polypodiophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės skyrius. Priklauso sporinių induočių grupei. Pagal ankstesnę nomenklatūrą šis skyrius anksčiau buvo vadinamas papartūnų vardu (Pterydophyta), tačiau tipinė gentis, iš kurios vardo turėtų būti kildinamas skyriaus pavadinimas, yra Polypodium (šertvė).

Tai vasaržaliai, rečiau visžaliai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingą šakniastiebį, kurio viršūnėje kasmet išauga lapų kuokštas ar vienas stambus lapas. Lapų apatinėje pusėje arba ant pakitusių lapų (sporofilų) būna susitelkusios sporos, t. y. sporangių telkiniai, kuriose subręsta izosporos. Esant pakankamai drėgmei ir šilumai, sporos sudygsta ir iš jų išauga savarankiški širdelės formos polaiškiai, kurie subrendę peržiemoja. Ant polaiškio susiformuoja lytiniai organai. Įvykus apvasinimui, iš kiaušialąstės atsiranda jaunas sporofitas (naujas augalas), kuris labai greitai auga ir po 3-4 mėn. tampa visai savarankišku augalu. Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais.

Iš viso šertvūnų skyriuje žinoma apie 11 000 rūšių. Lietuvoje auga 27 rūšys. Kai kurios rūšys pritaikomos dekoratyviniuose želdiniuose.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT