Peccaries

Pekariniai (lot. Tayassuidae) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių šeima.

Šeimoje yra 3 rūšys, paplitusios Amerikoje:

• Pekaris (Tayassu tajacu). Pav.
• Baltabarzdis pekaris (Tayassu pecari)
• Čiakinis pekaris (Catagonus wagneri)

Kilmė

Pekariniai nuo kiaulių atsiskyrė eocene, prieš 50 mln. metų, o nuo vėlyvojo oligoceno nepriklausomai vystėsi Naujajame pasaulyje. Į Pietų Ameriką persikėlė tik prieš 9 mln. metų, kai susiformavo Panamos sąsmauka. Pekarinių būta ir Europoje bei Azijoje, bet čia jie išnyko vėlyvajame pliocene.

Šeimos požymiai

Pekariniai iš esmės skiriasi nuo kiaulių ir pagal kai kurias savybes yra artimesni atrajotojams:

• skrandis turi tris skyrius,
• ant galinių kojų yra ne keturi (kaip pas kiaules) bet trys pirštai
• Turi žemyn palenktas viršutines iltis kaip pas plėšrūnus. Iltys stiprios, bet nelabai ilgos ir remiasi į apatines iltis. Iš viso 38 dantys.
• Nugaros galinėje dalyje pekariniai turi didelę liauką, išskiriančią muskusinį sekretą. Juo pekariai žymi savo teritoriją apipurkšdami medžių kamienus, krūmus ir žolę. Dėl stipraus nemalonaus kvapo amerikiečiai pekarius vadina "musk hog" (muskusinė kiaulė).

Bendra išvaizda primena kiaules: didelė galva, trumpas kaklas, mažos akys, šiek tiek suapalintos formos ausys. Šeriai tankūs, ypač ilgi ant pakaušio, kaklo ir nugaros. Uodega trumpa ir padengta plaukais; kojos trumpos ir plonos. Pekariai mažesni už kiaules: kūno ilgis 75-100 cm, aukštis 44-57 cm, masė 16-30 kg.

Šis su teriologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikiteka