Kamčiatkinis rudasis lokys (lot. Ursus arctos beringianus) – rudojo lokio porūšis, kurio arealas apima Anadyrio rajoną Čiukotkoje, Kamčiatkos pusiasalį, Karagos salą, Kurilų salas, pakrantės ruožą vakariniame Ochotsko jūros pakraštyje iki Stano kalnagūbrio, Šantarų salas. Taip pat – Šv. Laurentijaus salą Beringo jūroje.[1]
Kamčiatkiniai lokiai yra artimi Aliaskos ir šiaurės vakarų Šiaurės Amerikos rudiesiems lokiams, manoma, kad jie yra Kodiako lokių protėviai.[2]
Kamčiatkiniai lokiai yra stambiausi Eurazijos rudieji lokiai[3], jų kūnai yra iki 2,4 m ilgio, o masė – iki 650 kg, kartais ir didesnė. Kaukolė yra platesnė už usūrinio lokio[2] ir artima Kodiako lokių kaukolėms.[4] Stambiausios patinų kaukolės būna 40,3-43,6 cm ilgio ir 25,8-27,7 cm pločio, patelių kaukolės būna 37,2-38,6 cm ilgio ir 21,6-24,2 cm pločio. Kailis tamsiai rudas su violetiniu atspalviu. Individai šviesiu kailiu reti.[1]
Vasarą kamčiatkiniai lokiai maitinasi mėlynėmis, varnauogėmis, kuprėmis ir vaivorykštiniais upėtakiais. Rudenį jie minta kedrų riešutais, šermukšnių vaisiais, žuvimis ir kt. Stingant maisto ėda negyvus žuvis ir jūros žinduolius, uogas, žoles.[1]
Kamčiatkiniai lokiai paprastai nepavojingi žmonėms. Tik apie 1% susitikimų baigiasi lokio puolimu.[5] Pirmieji europiečiai, atvykę į Kamčiatką XIX a. ir nustebinti vietinių lokių gausos ir dydžio, aptiko, kad jie mažiau pavojingi negu Rytų Sibiro rudieji lokiai.[6]
2008 m. liepos mėn. šiaurės Kamčiatkoje platinos kasyklos pastatus apgulė apie 30 lokių grupė, kurie nužudė du sargus ir neleido darbuotojams išeiti iš namų.[7]
Kamčiatkiniai rudieji lokiai laikomi vienais geriausių laimikių medžioklės ūkyje. 2005 m. Kamčiatkos gyvūnijos priežiūros institucija išdavė 500 licencijų lokiams nušauti. Už licenciją mokama iki 10 000 dolerių, todėl ekonominė nauda iš kamčiatkinių lokių pramoginės medžioklės yra žymi.[3]
Kamčiatkinis rudasis lokys (lot. Ursus arctos beringianus) – rudojo lokio porūšis, kurio arealas apima Anadyrio rajoną Čiukotkoje, Kamčiatkos pusiasalį, Karagos salą, Kurilų salas, pakrantės ruožą vakariniame Ochotsko jūros pakraštyje iki Stano kalnagūbrio, Šantarų salas. Taip pat – Šv. Laurentijaus salą Beringo jūroje.
Kamčiatkiniai lokiai yra artimi Aliaskos ir šiaurės vakarų Šiaurės Amerikos rudiesiems lokiams, manoma, kad jie yra Kodiako lokių protėviai.
Kamčiatkiniai lokiai yra stambiausi Eurazijos rudieji lokiai, jų kūnai yra iki 2,4 m ilgio, o masė – iki 650 kg, kartais ir didesnė. Kaukolė yra platesnė už usūrinio lokio ir artima Kodiako lokių kaukolėms. Stambiausios patinų kaukolės būna 40,3-43,6 cm ilgio ir 25,8-27,7 cm pločio, patelių kaukolės būna 37,2-38,6 cm ilgio ir 21,6-24,2 cm pločio. Kailis tamsiai rudas su violetiniu atspalviu. Individai šviesiu kailiu reti.
Vasarą kamčiatkiniai lokiai maitinasi mėlynėmis, varnauogėmis, kuprėmis ir vaivorykštiniais upėtakiais. Rudenį jie minta kedrų riešutais, šermukšnių vaisiais, žuvimis ir kt. Stingant maisto ėda negyvus žuvis ir jūros žinduolius, uogas, žoles.
Kamčiatkiniai lokiai paprastai nepavojingi žmonėms. Tik apie 1% susitikimų baigiasi lokio puolimu. Pirmieji europiečiai, atvykę į Kamčiatką XIX a. ir nustebinti vietinių lokių gausos ir dydžio, aptiko, kad jie mažiau pavojingi negu Rytų Sibiro rudieji lokiai.
2008 m. liepos mėn. šiaurės Kamčiatkoje platinos kasyklos pastatus apgulė apie 30 lokių grupė, kurie nužudė du sargus ir neleido darbuotojams išeiti iš namų.
Kamčiatkiniai rudieji lokiai laikomi vienais geriausių laimikių medžioklės ūkyje. 2005 m. Kamčiatkos gyvūnijos priežiūros institucija išdavė 500 licencijų lokiams nušauti. Už licenciją mokama iki 10 000 dolerių, todėl ekonominė nauda iš kamčiatkinių lokių pramoginės medžioklės yra žymi.
