dcsimg

Vėduoklinė meškutė ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
LogoIF.png

Vėduoklinė meškutė (lot. Paxillus panuoides, sin. Tapinella panuoides) – meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Papuvusi spygliuočių, ypač pušies mediena.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo, net žiema.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė vėduoklės formos, sporos beveik apvalios, nedidelės.

Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio dydžio. Kepurėlė 2–8 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių susisukusi į vidų, senų - kraštas užsilenkęs žemyn, gelsva, rusvai gelsva, kartais violetinio ar žalsvo atspalvio, plaušuotai aksomiška. Jauni lakšteliai - balti, vėliau - kepurėlės spalvos, su skersinėmis pertvarėlėmis. Kotas trumpas, šoninis, kartais jo nebūna, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, minkšta, malonaus kvapo, nekarti. Sporos 4,5–6×3–4 μm.

Būdingi požymiai: kepurėlė švelniai aksomiška, tampri.

Auga po keletą vaisiakūnių, dažniausiai ant pušies medinių konstrukcijų (suolų, pavėsinių) parkuose, soduose, ūkiniuose pastatuose. Aktyvi medienos ardytoja. Nevalgoma.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 87 psl.


Vikiteka

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Vėduoklinė meškutė: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Vėduoklinė meškutė (lot. Paxillus panuoides, sin. Tapinella panuoides) – meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis.

Augimo vieta

Papuvusi spygliuočių, ypač pušies mediena.

Augimo laikas

Vasara, ruduo, net žiema.

Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė vėduoklės formos, sporos beveik apvalios, nedidelės.

Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio dydžio. Kepurėlė 2–8 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių susisukusi į vidų, senų - kraštas užsilenkęs žemyn, gelsva, rusvai gelsva, kartais violetinio ar žalsvo atspalvio, plaušuotai aksomiška. Jauni lakšteliai - balti, vėliau - kepurėlės spalvos, su skersinėmis pertvarėlėmis. Kotas trumpas, šoninis, kartais jo nebūna, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, minkšta, malonaus kvapo, nekarti. Sporos 4,5–6×3–4 μm.

Būdingi požymiai: kepurėlė švelniai aksomiška, tampri.

Auga po keletą vaisiakūnių, dažniausiai ant pušies medinių konstrukcijų (suolų, pavėsinių) parkuose, soduose, ūkiniuose pastatuose. Aktyvi medienos ardytoja. Nevalgoma.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT