dcsimg

Juosvarudė guotė ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
LogoIF.png

Juosvarudė guotė (lot. Hygrophorus camarophyllus) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Drėgni, žolėti, seni pušynai, eglynai.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė iškili, netaisyklingai paplokščia, su gūbreliu, juosvai ruda.

Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė išauga iki 10 cm skersmens ir didesnė, mėsinga, paviršius matinis, plaušuotas, pilkai rudas, juosvai pilkai rudas. Lakšteliai rusvi, stori, pilki, pilkai kreminiai, silpnai nuaugtiniai. Kotas iki 10–12 cm ilgio ir 2–2,5 cm storio, kiek šviesesnės spalvos nei kepurėlė. Trama balta, stora, minkšta, be ypatingo kvapo, nekarti. Sporos 7–9×4–5 μm.

Būdingi požymiai: didžiausias guočių genties grybas.

Auga tarp samanų, sengirėse, kartais didesnėmis grupėmis (Viešvilės rezervate 2000 m. aptiktos dvi vietos, kuriose augo po 23 ir 33 vaisiakūnius). Valgoma. Saugoma.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 90 psl.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Juosvarudė guotė: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Juosvarudė guotė (lot. Hygrophorus camarophyllus) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis.

Augimo vieta

Drėgni, žolėti, seni pušynai, eglynai.

Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė iškili, netaisyklingai paplokščia, su gūbreliu, juosvai ruda.

Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė išauga iki 10 cm skersmens ir didesnė, mėsinga, paviršius matinis, plaušuotas, pilkai rudas, juosvai pilkai rudas. Lakšteliai rusvi, stori, pilki, pilkai kreminiai, silpnai nuaugtiniai. Kotas iki 10–12 cm ilgio ir 2–2,5 cm storio, kiek šviesesnės spalvos nei kepurėlė. Trama balta, stora, minkšta, be ypatingo kvapo, nekarti. Sporos 7–9×4–5 μm.

Būdingi požymiai: didžiausias guočių genties grybas.

Auga tarp samanų, sengirėse, kartais didesnėmis grupėmis (Viešvilės rezervate 2000 m. aptiktos dvi vietos, kuriose augo po 23 ir 33 vaisiakūnius). Valgoma. Saugoma.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT