Juosvarudė guotė (lot. Hygrophorus camarophyllus) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis.
Drėgni, žolėti, seni pušynai, eglynai.
Vasara, ruduo.
Kepurėlė iškili, netaisyklingai paplokščia, su gūbreliu, juosvai ruda.
Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė išauga iki 10 cm skersmens ir didesnė, mėsinga, paviršius matinis, plaušuotas, pilkai rudas, juosvai pilkai rudas. Lakšteliai rusvi, stori, pilki, pilkai kreminiai, silpnai nuaugtiniai. Kotas iki 10–12 cm ilgio ir 2–2,5 cm storio, kiek šviesesnės spalvos nei kepurėlė. Trama balta, stora, minkšta, be ypatingo kvapo, nekarti. Sporos 7–9×4–5 μm.
Būdingi požymiai: didžiausias guočių genties grybas.
Auga tarp samanų, sengirėse, kartais didesnėmis grupėmis (Viešvilės rezervate 2000 m. aptiktos dvi vietos, kuriose augo po 23 ir 33 vaisiakūnius). Valgoma. Saugoma.
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, LUTUTĖ, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 90 psl.
Juosvarudė guotė (lot. Hygrophorus camarophyllus) – guoteninių (Hygrophoraceae) šeimos, guočių (Hygrophorus) genties grybų rūšis.
Augimo vietaDrėgni, žolėti, seni pušynai, eglynai.
Augimo laikasVasara, ruduo.
Pagrindiniai požymiaiKepurėlė iškili, netaisyklingai paplokščia, su gūbreliu, juosvai ruda.
Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė išauga iki 10 cm skersmens ir didesnė, mėsinga, paviršius matinis, plaušuotas, pilkai rudas, juosvai pilkai rudas. Lakšteliai rusvi, stori, pilki, pilkai kreminiai, silpnai nuaugtiniai. Kotas iki 10–12 cm ilgio ir 2–2,5 cm storio, kiek šviesesnės spalvos nei kepurėlė. Trama balta, stora, minkšta, be ypatingo kvapo, nekarti. Sporos 7–9×4–5 μm.
Būdingi požymiai: didžiausias guočių genties grybas.
Auga tarp samanų, sengirėse, kartais didesnėmis grupėmis (Viešvilės rezervate 2000 m. aptiktos dvi vietos, kuriose augo po 23 ir 33 vaisiakūnius). Valgoma. Saugoma.