Šakiaragis, šakiaragė antilopė (Antilocapra americana) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių, monotipinės šakiaraginių (Antilocapridae) šeimos rūšis. Endeminė Šiaurės Amerikos rūšis, sutinkama vidurinėje ir vakarinėje žemyno dalyje.
Tai stirnos dydžio, labai greitas (kartais net iki 98 km/h[1]) žinduolis. Nors sunku tiksliai nustatyti maksimalų šakiaragių greitį ir jis skiriasi tarp individų, manoma, jog tai antras pagal greitį sausumos gyvūnas, kurį lenkia tik gepardas[2]. Šakiaragiai didelį greitį išlaiko ilgiau, nei gepardai, bet prastai šokinėja. Kadangi šiuo metu šakiaragiai greičiu stipriai lenkia visus Šiaurės Amerikos plėšrūnus, manoma, jog jie adaptavosi prie jau išnykusių plėšrūnų, pvz., amerikinių gepardų[3].
Kailis nuo raudonai iki gelsvai rudos spalvos, kūno apačia balta. Patinų ragai ypatingos sandaros: ant poros kaulinių galvos išaugų yra raginės makštys, kaip ir dykaraginių, tačiau jos dvišakos. Be to, kasmet numetamos ir užauginamos naujos. Patinų ragai yra ilgesni už ausis, su į priekį nukreipta atšaka per vidurį; patelių ragai trumpesni už ausis. Žiemą susiburia į didžiules bandas. Augalėdžiai.
Dvidešimto amžiaus pradžioje tai buvo sparčiai nykstanti rūšis, tačiau dabar jų skaičius pakilęs iki maždaug 700 tūkstančių[4].
Šakiaragis, šakiaragė antilopė (Antilocapra americana) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių, monotipinės šakiaraginių (Antilocapridae) šeimos rūšis. Endeminė Šiaurės Amerikos rūšis, sutinkama vidurinėje ir vakarinėje žemyno dalyje.
Tai stirnos dydžio, labai greitas (kartais net iki 98 km/h) žinduolis. Nors sunku tiksliai nustatyti maksimalų šakiaragių greitį ir jis skiriasi tarp individų, manoma, jog tai antras pagal greitį sausumos gyvūnas, kurį lenkia tik gepardas. Šakiaragiai didelį greitį išlaiko ilgiau, nei gepardai, bet prastai šokinėja. Kadangi šiuo metu šakiaragiai greičiu stipriai lenkia visus Šiaurės Amerikos plėšrūnus, manoma, jog jie adaptavosi prie jau išnykusių plėšrūnų, pvz., amerikinių gepardų.
Kailis nuo raudonai iki gelsvai rudos spalvos, kūno apačia balta. Patinų ragai ypatingos sandaros: ant poros kaulinių galvos išaugų yra raginės makštys, kaip ir dykaraginių, tačiau jos dvišakos. Be to, kasmet numetamos ir užauginamos naujos. Patinų ragai yra ilgesni už ausis, su į priekį nukreipta atšaka per vidurį; patelių ragai trumpesni už ausis. Žiemą susiburia į didžiules bandas. Augalėdžiai.
Dvidešimto amžiaus pradžioje tai buvo sparčiai nykstanti rūšis, tačiau dabar jų skaičius pakilęs iki maždaug 700 tūkstančių.
