Baltabarzdis pekaris (Tayassu pecari) – viena iš trijų pekarių (Tayassuidae) rūšių. Tai vidutinio dydžio žinduolis, gyvenantis Centrinės ir Pietų Amerikos tropikuose (daugiausia džiunglėse bei savanose). Jo arealas driekiasi nuo pietų Meksikos iki šiaurės Argentinos.[1]
Kūnas 90–139 cm ilgio, aukštis 40–60 cm, uodega 3–6 cm ilgio. Suaugęs sveria 25–40 kg. Kūnas pilkas, šeriuotas. Snukis ilgas, su knysle. Pažandės baltos.
Baltabarzdis pekaris yra visaėdis, savo knysle rausia miško paklotę ir ėda vaisius, riešutus, vabzdžius, kirmėles, lapus. Aktyvus dieną, ypač ryte ir vakare. Gyvena mišriomis bandomis, kurias sudaro 20–300 individų. Išgąsdinti ir įspęsti į kampą elgiasi agresyviai – leidžia garsus, šiepia dantis. Pasižymi iš tolo jaučiamu nemaloniu kvapu. Pekariais maitinasi pumos, jaguarai, smaugliai. Jie taip pat nuo seno yra vienas iš įprastų džiunglių tautų medžiojamų gyvūnų.
Patelė su jaunikliu
Banda
Galva
Baltabarzdis pekaris (Tayassu pecari) – viena iš trijų pekarių (Tayassuidae) rūšių. Tai vidutinio dydžio žinduolis, gyvenantis Centrinės ir Pietų Amerikos tropikuose (daugiausia džiunglėse bei savanose). Jo arealas driekiasi nuo pietų Meksikos iki šiaurės Argentinos.
Kūnas 90–139 cm ilgio, aukštis 40–60 cm, uodega 3–6 cm ilgio. Suaugęs sveria 25–40 kg. Kūnas pilkas, šeriuotas. Snukis ilgas, su knysle. Pažandės baltos.
Baltabarzdis pekaris yra visaėdis, savo knysle rausia miško paklotę ir ėda vaisius, riešutus, vabzdžius, kirmėles, lapus. Aktyvus dieną, ypač ryte ir vakare. Gyvena mišriomis bandomis, kurias sudaro 20–300 individų. Išgąsdinti ir įspęsti į kampą elgiasi agresyviai – leidžia garsus, šiepia dantis. Pasižymi iš tolo jaučiamu nemaloniu kvapu. Pekariais maitinasi pumos, jaguarai, smaugliai. Jie taip pat nuo seno yra vienas iš įprastų džiunglių tautų medžiojamų gyvūnų.
Patelė su jaunikliu
Banda
Galva
