Pietinė stumbražolė (Hierochloe australis) – miglinių (Poaceae) šeimos, stumbražolė (Hierochloe) genties augalas.
Daugiametis, retakeris, 30-70 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebiai labai trumpi arba jų visai nebūna. Stiebai statūs, ploni, liauni. Lapai apie 0,5 cm pločio ir siauresni; viršutinio lapo tik makštis išaugusi. Žiedynas – apie 4-6 cm ilgio piramidiška arba vienašalė šluotelė, kurioje tankiai susitelkusios rusvos, sidabro atspalvio trižiedės varputės. Varpučių koteliai prie pamato plaukuoti. Viršutinis žiedas dvilytis, kiti du kuokeliniai. Varpažvyniai pieviniai. Žiedažvyniai odiški. Viršutinio kuokelinio žiedo akuotas ilgas, laužtinis. Dauginasi sėklomis.
Žydi gegužės mėn. Apyretė. Šiaurės Lietuvoje visai nerasta. Auga miškuose, miško kirtimuose, ežerų pakrantėse, sausuose karbonatinguose dirvožemiuose.
Vaistinei žaliavai vartojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint. Lapuose yra daugiau kaip 1 %, o šluotelėse – 0,2 % askorbino rūgšties; visoje žaliavoje yra kumarinų, taip pat kumaro, ferulo ir melilotinės rūgščių, mangano ir kitų medžiagų.
Kaip prieskonis naudojamas gėrimams aromatizuoti. Stumbrų mėgstama žolė, kitų gyvulių neėdama.
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 132 psl.
Pietinė stumbražolė (Hierochloe australis) – miglinių (Poaceae) šeimos, stumbražolė (Hierochloe) genties augalas.
Daugiametis, retakeris, 30-70 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebiai labai trumpi arba jų visai nebūna. Stiebai statūs, ploni, liauni. Lapai apie 0,5 cm pločio ir siauresni; viršutinio lapo tik makštis išaugusi. Žiedynas – apie 4-6 cm ilgio piramidiška arba vienašalė šluotelė, kurioje tankiai susitelkusios rusvos, sidabro atspalvio trižiedės varputės. Varpučių koteliai prie pamato plaukuoti. Viršutinis žiedas dvilytis, kiti du kuokeliniai. Varpažvyniai pieviniai. Žiedažvyniai odiški. Viršutinio kuokelinio žiedo akuotas ilgas, laužtinis. Dauginasi sėklomis.
Žydi gegužės mėn. Apyretė. Šiaurės Lietuvoje visai nerasta. Auga miškuose, miško kirtimuose, ežerų pakrantėse, sausuose karbonatinguose dirvožemiuose.
Vaistinei žaliavai vartojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint. Lapuose yra daugiau kaip 1 %, o šluotelėse – 0,2 % askorbino rūgšties; visoje žaliavoje yra kumarinų, taip pat kumaro, ferulo ir melilotinės rūgščių, mangano ir kitų medžiagų.
Kaip prieskonis naudojamas gėrimams aromatizuoti. Stumbrų mėgstama žolė, kitų gyvulių neėdama.
