Startiniai (Emberizidae) – žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima. Tai nedideli, 15-60 g sveriantys paukščiai, turintys vidutinio dydžio, iš šonų suplotą snapą. Tarp sučiaupto snapo antsnapio ir posnapio yra plyšys. Sparnai gana įvairios formos ir ilgio. Gana dažnas lytinis dimorfizmas.
Gyvena atviruose biotopuose: stepėse, miškastepėje, tundroje, pamiškėse, kirtimuose. Klajokliai arba traukiantys paukščiai. Lizdą dažniausiai suka ant žemės, rečiau krūmuose. Deda 4-6 išmargintus kiaušinius. Peri 11-13 dienų. Minta daugiausia sėklomis, kartais vabzdžiais.
Žinoma apie 200 rūšių, paplitusių visame Žemės rutulyje. Lietuvoje aptinkamos 9 rūšys:
ir daug kitų. Vikiteka
Startiniai (Emberizidae) – žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių šeima. Tai nedideli, 15-60 g sveriantys paukščiai, turintys vidutinio dydžio, iš šonų suplotą snapą. Tarp sučiaupto snapo antsnapio ir posnapio yra plyšys. Sparnai gana įvairios formos ir ilgio. Gana dažnas lytinis dimorfizmas.
Gyvena atviruose biotopuose: stepėse, miškastepėje, tundroje, pamiškėse, kirtimuose. Klajokliai arba traukiantys paukščiai. Lizdą dažniausiai suka ant žemės, rečiau krūmuose. Deda 4-6 išmargintus kiaušinius. Peri 11-13 dienų. Minta daugiausia sėklomis, kartais vabzdžiais.
Žinoma apie 200 rūšių, paplitusių visame Žemės rutulyje. Lietuvoje aptinkamos 9 rūšys:
Pilkoji starta (Miliaria calandra) Geltonoji starta (Emberiza citrinella) Nendrinė starta (Emberiza schoeniclus) Sodinė starta (Emberiza hortulana) Vakarinė starta (Emberiza cirlus) Šiaurinė starta (Emberiza rustica) Mažoji starta (Emberiza pusilla) Pentinuotoji starta (Calcarius lapponicus) Sniegstartė (Plectrophenax nivalis)
