Leopardinė katė arba bengalinė katė (lot. Felis bengalensis, angl. Leopard cat, rus. Бенгальская кошка) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis, gyvenantis Pietų, Rytų ir Pietryčių Azijoje (nuo Afganistano iki Ruisijos Tolimųjų Rytų bei Malajų salyno). Nuo 2002 m. leopardinė katė buvo įtraukta į IUCN Raudononąją knygą kaip plačiai paplitęs gyvūnas, bet įvardyta, kad tam tikrose vietovėse, dėl medžioklės gresia išnykimas[2].
Anksčiau Azijos leopardinė katė buvo laikoma ta pačia rūšimi, kaip Sundos leopardinė katė (lot. Prionailurus javanensis). Nuo 2017 m. pastaroji pripažįstama kaip atskira rūšis.
Leopardinių kačių porūšiai labai skiriasi nuo kailio spalvos, uodegos ilgio, kaukolės formos[3]. Archeologiniai duomenys rodo, kad leopardinė katė buvo pirmoji kačių rūšis, kuri buvo prijaukinta neolitinėje Kinijoje prieš 5000 metų[4].
Leopardinė katė arba bengalinė katė (lot. Felis bengalensis, angl. Leopard cat, rus. Бенгальская кошка) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis, gyvenantis Pietų, Rytų ir Pietryčių Azijoje (nuo Afganistano iki Ruisijos Tolimųjų Rytų bei Malajų salyno). Nuo 2002 m. leopardinė katė buvo įtraukta į IUCN Raudononąją knygą kaip plačiai paplitęs gyvūnas, bet įvardyta, kad tam tikrose vietovėse, dėl medžioklės gresia išnykimas.
Anksčiau Azijos leopardinė katė buvo laikoma ta pačia rūšimi, kaip Sundos leopardinė katė (lot. Prionailurus javanensis). Nuo 2017 m. pastaroji pripažįstama kaip atskira rūšis.
Leopardinių kačių porūšiai labai skiriasi nuo kailio spalvos, uodegos ilgio, kaukolės formos. Archeologiniai duomenys rodo, kad leopardinė katė buvo pirmoji kačių rūšis, kuri buvo prijaukinta neolitinėje Kinijoje prieš 5000 metų.
