Kraujažolė (lot. Achillea, angl. Yarrow, vok. Schafgarben) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Pavadinta Trojos karo didvyrio Achilo, kuris pirmasis pažinęs šių augalų vaistingumą, vardu. Daugiametės žolės su pražanginiais ir skiautėtais lapais. Graižai smulkūs, dažniausiai skėtiškose kekėse. Kraujažolė nuo seno vartojama kaip vaistas, ja buvo gydomos žaizdos ir kraujavimai. Dar Dioskaridas ją vadino žaizdos žole.
Gaieniniais kraujažolių preparatais žadinamas apetitas, gerinama skrandžio liaukų veikla, gydomas sumažėjusio rūgštingumo gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kolitas, hemorojus, stabdomi vidiniai ir išoriniai kraujavimai, didinamas trombocitų kiekis kraujyje, greitinamas kraujo krešėjimas. Taip pat jais atpalaiduojami žarnyno, tulžies latakų lygieji raumenys, gerinamas tulžies styrimasis į dvylikapirštę žarną, virškinimas. Be to, kraujažolė veikia baktericidiškai, slopina uždegimus, mažina alergiją. Ji padeda žaizdoms, kepenų ir tulžies latakams, trauktis gimdai, o kartu mažina jos kraujavimą.
Gentyje yra apie 100 rūšių, paplitusių Eurazijoje vidutinio klimato juostoje. Daugiausia jų Viduržemio pajūrio kraštuose. Kai kurios rūšys auginamos darželiuose, kapinėse. Lietuvoje auga:
Kraujažolė (lot. Achillea, angl. Yarrow, vok. Schafgarben) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Pavadinta Trojos karo didvyrio Achilo, kuris pirmasis pažinęs šių augalų vaistingumą, vardu. Daugiametės žolės su pražanginiais ir skiautėtais lapais. Graižai smulkūs, dažniausiai skėtiškose kekėse. Kraujažolė nuo seno vartojama kaip vaistas, ja buvo gydomos žaizdos ir kraujavimai. Dar Dioskaridas ją vadino žaizdos žole.
