Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias) – silkinių ryklių (Lamnidae) šeimos šiltakraujė kremzlinė žuvis. Dar vadinamas baltuoju rykliu arba baltąja mirtimi. Didžiųjų baltųjų ryklių pirmieji protėviai Žemės vandenynuose pasirodė nuo mioceno epochos vidurio maždaug prieš 16 milijonų metų[2]. Į dabartinę Viduržemio jūrą iš pietų vandenynų nuo Australijos žemyno krantų paplito maždaug prieš 450 000 m. pr. m. e. Dabar gyvena visų vandenynų (išskyrus Arkties) paviršiniuose pakrančių vandenyse, kurių temperatūra įšyla 12-25°C. Didžiausios jų koncentracijos yra prie Australijos, Pietų Afrikos (ypač Gansbajaus įlankoje), Kalifornijos, Meksikos krantų. Arčiausiai nuo Lietuvos vandenų gyvena Biskajos įlankoje, Adrijos jūroje, bei Viduržemio jūroje, bet dėl didelio vandens užterštumo Viduržemio jūroje tapo retais. XXI amžiaus pradžioje imti stebėti ir netoli Anglijos pietinių pakrančių[3]. Kartais medžiodami įplaukia į upių žemupius. Gali plaukti 40 km/val greičiu[4][5][6]. Įprastai gyvena 0-250 m gylyje[7]. Gali panerti į 1200 m gylį[8]. Turi puikiai išsivysčiusią regą, klausą, uoslę, jutimą. Jo uoslė gali užuosti vieną kraujo lašelį 10 milijardų vandens lašų, o jutimo organai per sukeliamą vandenyje vibravimą, gali pajusti auką už 250 m atstumo[9]. Didžiųjų baltųjų ryklių patinai lytiškai subręsta 26 metų amžiaus, patelės nuo 33 metų amžiaus[10]. Nėštumas trunka 11 mėnesių. Veda 2-12 jauniklių. Gyvena ilgiau kaip 70 metų[11].
Didysis baltasis ryklys laikomas didžiausia plėšriąja žuvimi, gyvenančia Žemės vandenyse. Didžiausias sugautas buvo 6,1 m ilgio ir 1950 kg (galbūt 2268 kg) svorio patelė. Patelės yra didesnės už patinus. Subrendę patinai vidutiniškai užauga 3,4-4,0 m ilgio, patelės vidutiniškai iki 4,6-4,9 m. Patinai vidutiniškai sveria apie 522–771 kg, kai tuo tarpu patelės 680–1110 kg.
Minta žuvimis (tarp jų rajomis, tunais, kitais rykliais), jūrų liūtais, delfinais, jūrų kiaulėmis, ruoniais. Jūrines ūdras, pingvinus puola retai. Dideli baltieji rykliai dažnai linkę ryti nesuvirškinamus dalykus (pvz., įvairias šiukšles, plaukiojančias vandenyje, plūdurus, banglentes).
Didieji baltieji rykliai kartais puola vandenyje esančius žmones. Per 339 m. (1670–2009) JAV teritorijoje užfiksuoti 1049 atvejai, kai įvairių rūšių rykliai užpuolė žmones. 49 užpuolimai baigėsi mirtimi.[12] Toks susidūrimas gali baigtis sunkiu sužalojimu ar žmogaus mirtimi. Teigiama, kad įprastai rykliai žmonių nemedžioja, o tik nedideliu kandimu tikrina ir dažniausiai jį paleidžia[13]. Kartais žmogų supainioja su ruoniu. Iš daugiau kaip 100 per metus pasitaikančių su viršum žmonių užpuolimų, nuo trečdalio iki pusės jų tenka didiesiems baltiesiems rykliams. Arčiausiai nuo Lietuvos didžiųjų baltųjų ryklių aukomis yra tapę žmonės besimaudę Adrijos jūroje ties Kroatijos pakrante ir Italijai priklausančioje Tirėnų jūros dalyje[14]
Apart žmogaus, gamtoje naturalūs didžiųjų baltųjų ryklių priešai yra tik orkos, kurios kartais juos puola[15]. Didieji baltieji rykliai vengia orkų, joms pasirodžius jie migruoja į tolimas vandenyno vietoves[16]
Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias) – silkinių ryklių (Lamnidae) šeimos šiltakraujė kremzlinė žuvis. Dar vadinamas baltuoju rykliu arba baltąja mirtimi. Didžiųjų baltųjų ryklių pirmieji protėviai Žemės vandenynuose pasirodė nuo mioceno epochos vidurio maždaug prieš 16 milijonų metų. Į dabartinę Viduržemio jūrą iš pietų vandenynų nuo Australijos žemyno krantų paplito maždaug prieš 450 000 m. pr. m. e. Dabar gyvena visų vandenynų (išskyrus Arkties) paviršiniuose pakrančių vandenyse, kurių temperatūra įšyla 12-25°C. Didžiausios jų koncentracijos yra prie Australijos, Pietų Afrikos (ypač Gansbajaus įlankoje), Kalifornijos, Meksikos krantų. Arčiausiai nuo Lietuvos vandenų gyvena Biskajos įlankoje, Adrijos jūroje, bei Viduržemio jūroje, bet dėl didelio vandens užterštumo Viduržemio jūroje tapo retais. XXI amžiaus pradžioje imti stebėti ir netoli Anglijos pietinių pakrančių. Kartais medžiodami įplaukia į upių žemupius. Gali plaukti 40 km/val greičiu. Įprastai gyvena 0-250 m gylyje. Gali panerti į 1200 m gylį. Turi puikiai išsivysčiusią regą, klausą, uoslę, jutimą. Jo uoslė gali užuosti vieną kraujo lašelį 10 milijardų vandens lašų, o jutimo organai per sukeliamą vandenyje vibravimą, gali pajusti auką už 250 m atstumo. Didžiųjų baltųjų ryklių patinai lytiškai subręsta 26 metų amžiaus, patelės nuo 33 metų amžiaus. Nėštumas trunka 11 mėnesių. Veda 2-12 jauniklių. Gyvena ilgiau kaip 70 metų.
Didysis baltasis ryklys laikomas didžiausia plėšriąja žuvimi, gyvenančia Žemės vandenyse. Didžiausias sugautas buvo 6,1 m ilgio ir 1950 kg (galbūt 2268 kg) svorio patelė. Patelės yra didesnės už patinus. Subrendę patinai vidutiniškai užauga 3,4-4,0 m ilgio, patelės vidutiniškai iki 4,6-4,9 m. Patinai vidutiniškai sveria apie 522–771 kg, kai tuo tarpu patelės 680–1110 kg.
Minta žuvimis (tarp jų rajomis, tunais, kitais rykliais), jūrų liūtais, delfinais, jūrų kiaulėmis, ruoniais. Jūrines ūdras, pingvinus puola retai. Dideli baltieji rykliai dažnai linkę ryti nesuvirškinamus dalykus (pvz., įvairias šiukšles, plaukiojančias vandenyje, plūdurus, banglentes).
Didieji baltieji rykliai kartais puola vandenyje esančius žmones. Per 339 m. (1670–2009) JAV teritorijoje užfiksuoti 1049 atvejai, kai įvairių rūšių rykliai užpuolė žmones. 49 užpuolimai baigėsi mirtimi. Toks susidūrimas gali baigtis sunkiu sužalojimu ar žmogaus mirtimi. Teigiama, kad įprastai rykliai žmonių nemedžioja, o tik nedideliu kandimu tikrina ir dažniausiai jį paleidžia. Kartais žmogų supainioja su ruoniu. Iš daugiau kaip 100 per metus pasitaikančių su viršum žmonių užpuolimų, nuo trečdalio iki pusės jų tenka didiesiems baltiesiems rykliams. Arčiausiai nuo Lietuvos didžiųjų baltųjų ryklių aukomis yra tapę žmonės besimaudę Adrijos jūroje ties Kroatijos pakrante ir Italijai priklausančioje Tirėnų jūros dalyje
Apart žmogaus, gamtoje naturalūs didžiųjų baltųjų ryklių priešai yra tik orkos, kurios kartais juos puola. Didieji baltieji rykliai vengia orkų, joms pasirodžius jie migruoja į tolimas vandenyno vietoves
