dcsimg
Image of goatnut
Creatures » » Plants » » Dicotyledons » » Jojoba Family »

Jojoba

Simmondsia chinensis (Link) C. K. Schneid.

Kininė simondsija ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Kininė simondsija (lot. Simmondsia chinensis), arba jojoba (isp. jojoba) [1] – visžalių lapinių krūmų rūšis, sutinkama Šiaurės Amerikos dykumose. Išauga iki 2 – 3 m aukščio, šaknys prasiskverbia į 15 – 25 m gylį. Augalo žiedai smulkūs, žydi pavasarį po drėgnojo žiemos sezono, vaisius – tribriaunė pupelė. Pramoninėse plantacijose pradeda derėti trečiaisiais – ketvirtaisiais metais po pasodinimo, didžiausias derlius gaunamas apie dvyliktuosius metus.

Nors visas simondsijos pavadinimas tradiciškai yra kininė simondsija (lot. Simmóndsia chinénsis), tačiau Kinijoje ji neauga. Klaidą įvėlė XIX amžiuje gamtininkas Henrichas Linkas (Heinrich Friedrich Link), aprašydamas botaniko Tomo Natolo (Thomas Nuttall) kolekciją.

Augalo vaisių aliejus plačiai naudojamas kosmetikoje, farmacijoje bei tepimo medžiagų gamyboje. Aliejus pasižymi aminorūgščių gausa, išspaudose lieka iki 33% baltymų, taip pat medžiaga, mažinanti apetitą (simmondsin). Pasaulyje pagaminama apie 3500 tonų aliejaus. Didžiosios gamintojos – JAV, Meksika, Brazilija, Kosta Rika, Paragvajus, Izraelis, Australija.

Šaltiniai

Vikiteka

Nuorodos

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Kininė simondsija: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Kininė simondsija (lot. Simmondsia chinensis), arba jojoba (isp. jojoba) – visžalių lapinių krūmų rūšis, sutinkama Šiaurės Amerikos dykumose. Išauga iki 2 – 3 m aukščio, šaknys prasiskverbia į 15 – 25 m gylį. Augalo žiedai smulkūs, žydi pavasarį po drėgnojo žiemos sezono, vaisius – tribriaunė pupelė. Pramoninėse plantacijose pradeda derėti trečiaisiais – ketvirtaisiais metais po pasodinimo, didžiausias derlius gaunamas apie dvyliktuosius metus.

Nors visas simondsijos pavadinimas tradiciškai yra kininė simondsija (lot. Simmóndsia chinénsis), tačiau Kinijoje ji neauga. Klaidą įvėlė XIX amžiuje gamtininkas Henrichas Linkas (Heinrich Friedrich Link), aprašydamas botaniko Tomo Natolo (Thomas Nuttall) kolekciją.

Augalo vaisių aliejus plačiai naudojamas kosmetikoje, farmacijoje bei tepimo medžiagų gamyboje. Aliejus pasižymi aminorūgščių gausa, išspaudose lieka iki 33% baltymų, taip pat medžiaga, mažinanti apetitą (simmondsin). Pasaulyje pagaminama apie 3500 tonų aliejaus. Didžiosios gamintojos – JAV, Meksika, Brazilija, Kosta Rika, Paragvajus, Izraelis, Australija.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT