Puošnioji našlaitė (lot. Viola mirabilis, vok. Wunder-Veilchen) - našlaitinių (Violaceae) šeimos, našlaičių (Viola) genties augalas.
Daugiametis, 7-30 cm aukščio augalas. Šakniastiebis storokas, dažniausiai šakotas, gulsčias arba kylantis, apšepęs prielapių liekanomis. Pavasarį išauga tik skroteliniai lapai. Jie statūs, stambūs, šviesiai žali, karbuoti, kartais apaugę, ypač apatinės pusės gyslos, retais plaukeliais. Pavasarį pamatinių lapų pažastyse išauga 1,5-2 cm ilgio, kvapūs, šviesiai violetiniai, su balsva žiotimi žiedai; jie būna nevaisingi ir sėklų neišaugina. Taurėlapiai nedideli, su apskritais priedėliais. Vėliau išauga kylantys lapuoti stiebai. Stiebiniai lapai 2-3, gana trumpais lapkočiais, tik apatinis gana ilgas; lakšto forma tokia pat kaip ir pamatinių. Viršutinių stiebinių lapų pažastyse išauga nedideli, be vainiklapių, su 5 stambiais taurėlapiais žiedai. Vaisius - pailga, atsidaranti dėžutė. Sėklų mėsingas ataugėles ėda skruzdėlės; kartu jos ir sėklas platina.
Žydi balandžio - gegužės mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, derlinguose nerūgščiuose dirvožemiuose. Gana dažna visoje Lietuvoje, šiek tiek retesnė pietryčiuose. Augalas medingas.
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 76 psl.
Puošnioji našlaitė (lot. Viola mirabilis, vok. Wunder-Veilchen) - našlaitinių (Violaceae) šeimos, našlaičių (Viola) genties augalas.
Daugiametis, 7-30 cm aukščio augalas. Šakniastiebis storokas, dažniausiai šakotas, gulsčias arba kylantis, apšepęs prielapių liekanomis. Pavasarį išauga tik skroteliniai lapai. Jie statūs, stambūs, šviesiai žali, karbuoti, kartais apaugę, ypač apatinės pusės gyslos, retais plaukeliais. Pavasarį pamatinių lapų pažastyse išauga 1,5-2 cm ilgio, kvapūs, šviesiai violetiniai, su balsva žiotimi žiedai; jie būna nevaisingi ir sėklų neišaugina. Taurėlapiai nedideli, su apskritais priedėliais. Vėliau išauga kylantys lapuoti stiebai. Stiebiniai lapai 2-3, gana trumpais lapkočiais, tik apatinis gana ilgas; lakšto forma tokia pat kaip ir pamatinių. Viršutinių stiebinių lapų pažastyse išauga nedideli, be vainiklapių, su 5 stambiais taurėlapiais žiedai. Vaisius - pailga, atsidaranti dėžutė. Sėklų mėsingas ataugėles ėda skruzdėlės; kartu jos ir sėklas platina.
Žydi balandžio - gegužės mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, derlinguose nerūgščiuose dirvožemiuose. Gana dažna visoje Lietuvoje, šiek tiek retesnė pietryčiuose. Augalas medingas.
