Pietinis agatmedis, (lot. Agathis australis, angl. Kauri/New Zealand kauri) - araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties augalų rūšis.
Tai endeminė medžių rūšis, natūrliai auga tik Naujosios Zelandijos subtropikuose - Šiaurės saloje į šiaurę nuo 38° pietų platumos. Ir kartu tai vienintelė araukarijinių šeimos medžių rūšis auganti Naujojoje Zelandijoje. Tai bene labiausiai žinoma Naujosios Zelandijos vietinių medžių rūšis.
Tai žemumų medis, nors Šiaurės salos šiaurės rytuose esančiose aukštumose pasitaiko augančių ir iki 500 metrų aukštyje nuo jūros lygio. Toleruoja įvairų, bet labiausiai derlingą, drėgną dirvožemį.
Tai masyviausia vietinė Naujosios Zelandijos medžių rūšis ir viena masyviausių bei viena tarp storiausią kamieną turinčių palanetos medžių rūšių. Lėtai augantys medžiai, per 30 metų paauga apie 10 metrų aukščio. Užauga iki 30-60 m aukščio. Jie tarp vietinių Naujosios Zelandijos medžių rūšių dominuoja sudarydami miško skliautą|. Kamienas tiesus ir storas, dažnai pasitaiko iki 3-4, kartais daugiau kaip 7 m kamieno skersmeniu (pvzd.„Great Ghost“ 8,54 m skersmens). Per metus kamienas pastorėja 1,5-4,6 mm arba vidutiniškai tai 2,3 mm.
Medžio žinomo kaip „Tāne Mahuta“ (maorių kalba reiškia „miškų valdovas arba miškų viešpats“) vardu tūris 516 m³, 45,20 m aukštis, 1,37 m aukštyje - kamieno skersmuo 491,6 cm, kamieno apimtis 1544,4 cm. Pastarojo medžio augimo vieta taip pat Naujosios Zelandijos Šiaurės salos šiaurinė dalis, tai yra natūralaus paplitimo areale.
Kitas medis žinomas kaip „Te Matua Ngahere“ vardu yra 37,40 m aukščio, 1,37 m aukštyje - kamieno skersmuo 533,7 cm, kamieno apimtis 1676,6 cm. Augimo vieta - Naujosios Zelandijos Šiaurės salos šiaurinė dalis.
Medis žinomas kaip „Kopi“ vardu augęs „Omahuta“ miške, buvo 56,39 m aukščio ir 4,19 m skersmens, bet 1973 metais nuvirto.
Masyviausias aprašytas Pietinis agatmedis buvo žinomas kaip „Great Ghost“ (lietuviškai reikštų didžioji dvasia) augo kalnuose, netoli Waihou (Temzės) upės. Anot Temzės istoriko Alastair Isdale medis turėjo 8,54 m kamieno skersmenį ir 26,83 m kamieno apimtį, bet 1890 metais buvo sunaikintas ugnies.
Pietiniai agatmedžiai turi labai mažą šaknų sistemą lyginant su pačiu medžiu. Iki visiško brandos amžiaus šie medžiai auga piramidės formos. Medžio žievė pelenų spalvos. Jaunų medelių lapai pailgi, siauri ir gale smailėjantys 5-10 cm ilgio ir 0,5-1,2 cm pločio (ties lapo viduriu plačiausia vieta). Subrendusių medžių lapai mažesni 2-3,5 cm ilgio ir 1-1,5 cm pločio. Kankorėžiai ovalios formos, o kada prinksta, yra nedidelio teniso kamuoliuko dydžio. kankorėžiai subręsta kovo - balandžio mėnesiais. Kankorėžyje prie kiekvieno jo žvynelio prisitvirtinę po vieną su sparnelių sėklą, tik su išimtimi apie kankorėžio viršų ir pagrindą. Viename kankorėžyje būna apie 50-110 sėklyčių. 90-110 sėklyčių sveria apie vieną gramą. Sėklyčių svoris gali kiek skirtis, priklausomai kurioje vietoje ant kankorėžio jos augo, bet maždaug 0,0065-0,0312 gramų. Sunkesnės sėklytės paprastai pasitaiko augusios kankorėžyje per vidurį. Dėl drėgnos vasaros kankorėžiuose gali paplisti grybelinė „Pestalozzia funerea“ liga. Medis sulaukęs 25-30 metų jau gali pradėti subrandinti vaisingas sėklas.
Pietinių agatmedžių pirmieji „protėviai“ Žemėje pasirodė dar prieš 190-135 milijonus metų, tai yra mezozojaus eroje, Juros periodu. Tai ilgaamžiai medžiai. Įprastai medžiai gyvena daugiau kaip 600 metų ir matyt daug medžių viršija ir 1000 metų ribą. Manoma kad „Tāne Mahuta“ medžiui gali būti apie 1500 metų. Bet iki šiol nėra patikimų įrodymų kad šie medžiai išgyventų daugiau kaip 2000 metų.
Dabartinio oficialaus mokslinio lotyniško pavadinimo Agathis australis (D.Don) Lindl. autoriai David Don (1799-1841) ir John Lindley (1799-1865). Angliškas Pietinio agatmedžio „kauri“ pavadinimas yra skolinys iš maorių kalbos.
Turi šiuos sinonimus:
Nors dabar dėl kirtimų ribojimo naudojamas rečiau, bet praeityje dėl medžio masyvumo ir tvirtos medienos (medienos tankumas 560 kg/m³) buvo plačiai naudojamas statybose bei laivų statybose, ypač jo medieną naudodavo laivo rangautams tvirtinti.
Pietinio agatmedžio vyriškas kankorėžis
Pietinio agatmedžio sėklytė
Pietinio agatmedžio jaunas medelis augantis Gumdiggers parke (Naujoji Zelandija)
„Tāne Mahuta“ 45,20 m aukščio
Pietinio agatmedžio medžiai vadinami keturiomis sesutėmis. Auga Waipoua miške (Naujosios Zelandijos Šiaurės sala)
Kitas egzempliorius iš Waipoua miško parko Šiaurės saloje
Medis augantis Waipoua miško parke
Medis iš Koromandelio pusiasalio (Coromandel) Naujosios Zelandijos Šiaurės saloje
Nupjauto Pietų agatmedžio kamienas
Nupjauto Pietų agatmedžio kamienas. 2
Pietinis agatmedis - Laiptai (Iš Kauri muziejaus Naujojoje Zelandijoje)
Iš Pietinio agatmedžio išdrožti suolas ir stalas
Pietinio agatmedžio sakai
Pietinis agatmedis, (lot. Agathis australis, angl. Kauri/New Zealand kauri) - araukarijinių (Araucariaceae) šeimos, agatmedžių (Agathis) genties augalų rūšis.
