Snieginė žąsis, arba Baltoji žąsis (Anser caerulescens) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Mažesnė už naminė žąsį. Patinas ir patelė balti. Didžiosios plasnojamosios plunksnos juodos, dalis sparno dengiamųjų plunksnų pilkos. Galva paprastai būna oranžinio atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai raudoni. Pasitaiko ir tamsių paukščių. Jų galva ir kaklo priekis balti, o likusi kūno dalis rusvai pilka. Jauniklių nugarinė pusė rusvai pilka, apatinė kūno dalis pilkšvai ruda. Snapas ir kojos tamsiai pilki.
Gyvena Šiaurės Amerikoje, Vrangelio, Grenlandijos, Islandijos salose. Žiemoja piečiau esančiose vandenynų pakrantėse. Retkarčiais aptinkamos Britų salose, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Latvijoje.
Lietuvoje pastebima labai retai, vienąsyk matyta su želmeninėmis žąsimis Kretuono ežero saloje.
Migruodamos skrenda būriais po dešimtis tūkstančių paukščių.[2] Veisimosi periodu gyvena arktinėse tundrose, kartais apsigyvena uolėtose vietose. Peri žemumose, toli nuo vandens. Žiemavietėse sutinkamos drėgnose lygumose, laukuose, jūrų pakrantėse.
Aktyvi dieną. Patelė labai atkakliai peri – net ir nepalankiomis sąlygomis kelias paras nepalieka lizdo. Patinas aktyviai gina patelę ir savo teritoriją nuo plėšrūnų (pavyzdžiui, poliarinės lapės) bei kitų baltųjų žąsų, kurios, jeigu neturi savo lizdo, taikosi padėti kiaušinį į svetimą lizdą. Perėjimo laikotarpiu baltosios žąsys nebaikščios.
Į perėjimo vietas atskrenda jau sudariusios monogamines poras. Peri nedidelėmis (15–20 porų) arba labai didelėmis (virš 1000 porų) kolonijomis. Dėtyje paprastai būna 3–6 kiaušiniai, perimi apie 28 dienas.
Minta tundros augalų lapais, vaisiais, uogomis, smulkiais bestuburiais. Migruodamos maitinasi ir javų laukuose.
Snieginė žąsis, arba Baltoji žąsis (Anser caerulescens) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
