Binomas Phallus hadrianiHadriano poniabudė (lot. Phallus hadriani, angl. dune stinkhorn) – poniabudžių (Phallus) genties grybas, paplitęs Europoje (daugiau pietinėje dalyje), Šiaurės Amerikoje, Azijoje.
Grybo vardo dalis Hadriano priskiriama olandų botanikui Hadrianus Junius (1512–1575), parašiusiam pamfletą apie šiuos grybus („Phalli, ex fungorum genere, in Hollandiae“).[1]
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasarą ir rudenį. Vystosi kopose, sausame smėlyje, tarp žolių, atvirose vietose. Nuo plačiai paplitusios paprastosios poniabudės skiriasi augaviete, nes pastaroji auga lapuočių ir mišriuose miškuose, taip pat skiriasi rausvos spalvos kiaušinio stadijos jaunu vaisiakūniu.
Hadriano poniabudės jauni vaisiakūniai rutuliški arba kiaušiniški, 3–5 cm aukščio, 1,5–3 cm skersmens. Pradžioje būna balsvi, rožiniai,arba rausvi violetiniai, auga po žeme, su baltomis grybienos gijomis. Vėliau išorinis apvalkalėlis plyšta skiautėmis arba dantytai, atsiranda cilindro formos išauga. Viršutinė jos dalis kūgiška, varpelio formos, tamsiai žalia, gleivėta, salsvo kvapo. Ant raukšlėtos kepurėlės viršaus išskiriamos gleivėtos sporos, savo specifiniu kvapu pritraukiančios vabzdžius, kurie jas išplatina. Suaugę individai siekia 8–20 cm. Kotas akytas, tuščiaviduris, baltas. Pasižymi nemaloniu kvapu.[2]
Jaunos poniabudės gali būti valgomos.[3]
Viena iš dviejų Lietuvoje augančių rūšių. Antra yra paprastoji poniabudė. 1992 m. Hadriano poniabudė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[4] Žinoma 1 radavietė prie Palangos, kopose.[5]
Hadriano poniabudė (lot. Phallus hadriani, angl. dune stinkhorn) – poniabudžių (Phallus) genties grybas, paplitęs Europoje (daugiau pietinėje dalyje), Šiaurės Amerikoje, Azijoje.
Grybo vardo dalis Hadriano priskiriama olandų botanikui Hadrianus Junius (1512–1575), parašiusiam pamfletą apie šiuos grybus („Phalli, ex fungorum genere, in Hollandiae“).
