Jūrų gilė (lot. Balanus improvisus) – ūsakojų (Cirripedia) infraklasei priklausantis vėžiagyvis. Kosmopolitinė (paplitusi visame pasaulyje) rūšis.
Turi apie 1 cm aukščio ir 1-2 cm skersmens, iš kalkingų plokštelių sudarytą, baltą ar gelsvą kūginę kriauklę. Pilvelis rudimentinis. Krūtinė su 6 porom dvišakių filtruojančių kojelių. Krūtinės kojelės sudaro išsiskleidžiančią vėduoklę, atliekančią filtravimo judesius.
Galvos dalimi prisitvirtina prie įvairių kietų paviršių: pakrantės uolų, moliuskų kriauklių, vėžlių šarvo, kietos banginių odos, krabų ir pan. Filtruodami vandenį minta planktonu.
Hermafroditas, gali apvaisinti pati save. Lervos plūduriuoja nešamos srovės kaip planktonas. Paūgėjusios prisikabina prie kieto pagrindo ir virsta suaugusiom jūrų gilėm.
Gyvena paprastai vienerius, retkarčiais dvejus metus.
Vėžiagyvių tėvynė, manoma, kad yra Šiaurės Amerikos pakrantė. Iš ten, prisitvirtinę ant laivų korpusų, XIXa. pateko į Baltijos jūrą, kurioje pirmą kartą aptiktas 1844 m. Švedijoje ir Lietuvoje. Vėliau, 1854 m., aptiktas ir Šiaurės jūroje[1].
Šiuo metu aptinkamas beveik viso pasaulio pakrantėse.
Jūrų gilė (lot. Balanus improvisus) – ūsakojų (Cirripedia) infraklasei priklausantis vėžiagyvis. Kosmopolitinė (paplitusi visame pasaulyje) rūšis.
