Juodoji antis (Melanitta nigra) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Juodoji antis truputį didesnė už didžiąją. Patinas juodos spalvos, melsvo blizgesio. Snapas pilkai juodas su oranžine dėme tarp šnervių, jo pamatinėje dalyje yra gumbas. Kojos rudos, rainelė ruda. Patelė tamsiai ruda, galvos šonai žemiau akių, kaklas ir gerklė šviesesni. Pilvas šviesiai rudas. Snapas žalsvai juodas, kartais vienspalvis, o kartais – su geltona ar oranžine juostele tarp šnervių. Kojos bronzinės spalvos su juosvomis plėvėmis. Jaunikliai panašūs į patelę, pilvo srityje didelis šviesus plotas.
Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Lenos deltos. Šiaurėje arealas siekia arktines Europos pakrantes, Jamalo, Taimyro pusiasalius. Į pietus paplitusi iki Lenos, Obės žemupio, Uralo šiaurinės Dvinos aukštupio. Taip pat gyvena Islandijos, Britų, Špicbergeno, Hijumos, Saremos salose. Žiemoja Ramiojo ir Atlanto vandenyno pakrantėse.
Baltijos jūroje žiemojimo metu negausi. Migruodamos skrenda pro Lietuvą.
Peri atviruose tundros arba miškatundrės ežeruose. Taigoje – pelkėtose vietose. Žiemoja jūros neužšąlančiuose pakraščiuose, sekliose įlankose. Gerai nardo ir plaukioja.
Monogamas. Vienoje dėtyje paprastai būna 6–8 kiaušiniai, sveriantys apie 65 gramus. Perėjimo laikas – apie 30 dienų.
Minta moliuskais, vabzdžiais ir jų lervomis, vabalais, kirminais, vėžiagyviais, augalų šakniastiebiais.
Juodoji antis (Melanitta nigra) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
