Baltakaklis ragasnapis kranklys (lot. Corvus albicollis, angl. White-necked raven, pranc. Corbeau à nuque blanche, vok. Geierrabe, it. Corvo collobianco africano, rus. Белощёкий во́рон) – varninių (Corvidae) šeimos gana didelis paukštis. Pastaruoju metu linkstama išskirti į ragasnapių kranklių (Corvultur) pogentę arba gentį. Klasifikuojant kaip atskiros ragasnapių kranklių genties rūšį, šio paukščio pilnas lotyniškas pavadinimas būtų Corvultur albicollis.
Rūšis paplitusi Afrikos žemyno pietryčiuose – Ugandoje, pietvakarių Kenijoje, Kongo D.R. rytuose ir nuo čia rūšies arealas nusidriekęs per Zambiją, Malavį, Zimbabvę, š. ir v. Mozambiką, Svazilendą – iki Lesoto bei PAR pietryčių, kur siekia Indijos ir Atlanto vandenynų pakrantes.
Gyvena kalvotuose ir kalnuotuose regionuose, aptinkamas kaimuose ir mažuose miesteliuose, jeigu aplinkui yra kalvotas ar kalnuotas reljefas, tinkamas tupėjimui ir lizdavietėms.
Baltakakliai ragasnapiai krankliai labai dideli, stambūs paukščiai, kurie varninių šeimoje pagal dydį yra treti – po paprastųjų kranklių ir baltapakaušių ragasnapių kranklių.
Patinėliai truputį didesni už pateles. Kūno plunksninis apdaras beveik visas juodas. Ant galvos, gerklės, kaklo ir krūtinės plunksnos blankių violetinių atspalvių. Kaklo užpakalinėje dalyje pereinančioje į nugarą yra ryški balta dėmė. Prie kūno pamato sparnai platūs į galą siaurėjantys. Uodega palyginti neilga. Snapas atrodo galingas, išskirtinai labai didelis, juodas su nedidele balta ar balsva dėmele jo gale. Prie snapo pamato ant nosies iš abiejų pusių išaugę „šereliai“. Kojos juodos. Akies rainelė tamsiai ruda.
Monogamai. Baltakakliai ragasnapiai krankliai dažniausiai gyvena sėsliai, nors neperintys dalinai klajoja dideliais būriais, kuriuose kartais būna iki 800 šių paukščių. Puikiai vaikšto žeme. Kaip ir kitos varninių šeimos rūšys, tarp kitų gyvūnų pasižymi vienu aukščiausiu intelekto koeficientu.
Lizdus suka klifuose, rečiau medžiuose. Lizdas pagrinde susuktas iš šakų, įv. pagaliukų ir sutvirtintas vilna, plaukais, žole. Gyvenantys Kenijoje kiaušinius deda spalio ir gruodžio mėnesiais, Ugandoje rugpjūčio – spalio mėnesiais, Konge vasario mėn., Tanzanijoje spalio mėn., Malavyje rugsėjo – lapkričio mėnesiais, Zambijoje rugsėjo mėnesį. Dėtyje 1–7, dažniausiai 3–5 kiaušiniai. Jų ilgis 46,0–56,9 mm, plotis 31,6–35,0 mm. Peri tik patelė 19–26 dienas. Išsiritę jaunikliai per 7–10 dienų pasiekia trečdalį suaugusiųjų svorio ir apauga pirmuoju plunksnų apdaru. Per 21–28 jaunikliai pradeda skraidyti.
Visalesis, bet daugiausiai minta gyvulinės kilmės maistu – smulkesniais stuburiniais ir bestuburiais, įskaitant skėriais, vabalais ir jų lervomis, kirmėlėmis, žmonių išmetamomis maisto atliekomis, smulkiais ropliais. Neatsisako šalikelėse gulinčios dvėselienos. Lesa ir augalinį maistą – grūdus, riešutus.
Genetiškai ir išvaizda baltakakliams ragasnapiams krankliams artimiausi yra baltapakaušiai ragasnapiai krankliai (Corvus crassirostris) gyvenantys nedideliame š.r. Afrikos plote ir išsiskiriantys galvos viršugalvyje ryškia balta dėme. Abi šias rūšis pastaruoju metu linkstama išskirti į atskirą ragasnapių kranklių (Corvultur) pogentę arba gentį.
Baltakaklis ragasnapis kranklys (lot. Corvus albicollis, angl. White-necked raven, pranc. Corbeau à nuque blanche, vok. Geierrabe, it. Corvo collobianco africano, rus. Белощёкий во́рон) – varninių (Corvidae) šeimos gana didelis paukštis. Pastaruoju metu linkstama išskirti į ragasnapių kranklių (Corvultur) pogentę arba gentį. Klasifikuojant kaip atskiros ragasnapių kranklių genties rūšį, šio paukščio pilnas lotyniškas pavadinimas būtų Corvultur albicollis.