Prancūzinis erškėtis (lot. Rosa gallica) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, erškėčio (Rosa) genties augalas. Paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje, Turkijoje, Kaukaze.
Tai lapus metantis, iki 1,2 m aukščio užaugantis krūmas. Stiebai sumedėję, apaugę dygliais. Lapai sudėtiniai, sudaryti iš 5 lapelių dantytais kraštais. Žiedai susitelkę nuo 1 iki 5, tamsiai rožiniai. Vaisiai kiaušiniški, 10-13 mm ilgio.
Prancūzinis erškėtis auga gerai drenuojamoje dirvoje, saulėtoje vietoje. Pakelia šaltį iki -25 °C. Augalas pradėtas kultivuoti dar antikiniais laikais, buvo labai dažnas viduramžių soduose. Didelė dalis rožių yra išvesta būtent iš prancūzinio erškėčio.
