Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties visžalių, vienanamių medžių rūšis.
Didžioji pocūgė savaime paplitusi plačioje Šiaurės Amerikos vakaruose: nuo vidurio Britų Kolumbijos (Kanada) šiaurėje, iki šiaurės vakarinių Meksikos valstijų, o rytuose iki vidurio Kolorado (JAV).
Didžiosios pocūgės introdukuotos Čilėje, Argentinoje, Naujojoje Zelandijoje, taip pat Europoje – nuo Ispanijos iki Suomijos, įskaitant ir Lietuvą.
Savaiminio paplitimo kraštuose auga kalnuotuose regionuose, nuo jūros lygio iki 3050 m aukščio altitudėse.
Lietuvoje introdukuota melsvoji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. glauca), kuri pakankamai gerai auga Lietuvos klimato sąlygomis. Dėl žiemos metu pasitaikančios žemos temperatūros, pakrantinei pocūgei augimo sąlygos Lietuvoje netinkamos.
Išskiriami du didžiosios pocūgės varietetai[2]:
Didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. menziesii varietetas šalia visžalės sekvojos ir karališkojo eukalipto yra aukščiausiai augantis medis. Pakrantinių pocūgių varieteto savaiminio paplitimo arealo brandžiuose miškuose aukštis siekia daugiau kaip 60-75 m. Jų kamienai iki 1,5–2 m skersmens. Aukščiausios, šiuo metu augančios didžiosios pocūgės „Doerner Fir“ aukštis 99,76 m, kamieno skersmuo 3,35 m. Ji auga East Fork Brummit Creek, Coos apygardoje, Oregono valstijoje. Su storiausio, 4,85 m skersmens kamienu didžioji pocūgė „Queets Fir“ auga Queets upės slėnyje, Olympic National Park, Vašingtono valstijoje, JAV. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad jos gali išaugti maksimaliai nuo 130 iki 145 metrų aukščio, bet į dar aukštesnes medžio lajas jau nutrūktų vandens gavimas.
Visžalis medis. Didžiosios pocūgės laja kūgiška, siaura, šakota. Kamienas ilgas ir tiesus. Spygliai 15-30 cm ilgio, apie 1-1,5 mm storio, gelsvai žali. Moteriški kankorėžiai 4-10 cm ilgio, 3-3,5 cm pločio, vyriški – gelsvai žali, 2-3 cm ilgio. Sėklos 5-6 mm ilgio, subręsta per 12 mėnesių. Didžiosios pocūgės sulaukusios 12 - 15 metų amžiaus brandina kankorėžius[3]
Didžiosios pocūgės gyvena daugiau kaip 500 metų. Nustatant amžių pakrantinių pocūgių varieteto augimo vietose, 650 metų amžius pasitaiko gana neretai. Vankuverio saloje žiemos metu siautėjant viesului ir išvertus pakrantinę pocūgę, iš kelmo rievių skaičiaus buvo nustatytas to medžio amžius: 1350 metų (Stoltmann 1987 m.). Pagal kelmo rieves kituose šaltiniuose nurodoma kita, 1307 metų amžiaus turėjusi didžioji pocūgė. Visi šie seniausi medžiai yra pakrantinės pocūgės varietetas[4]
Didžioji pocūgė vertinama dėl savo kokybiškos medienos, sodinama daugelyje šalių kaip dekoratyvinis augalas.
Didžioji pocūgė yra pavaizduota Kaskadijos valstybės įkūrimo šalininkų judėjimo vėliavoje.
Pakrantinė pocūgė Venačio kalnuose (Kitito apygarda, Vašingtono valstija)
Didžioji pocūgė prie Vankuverio, (Britų Kolumbija, Kanada), 1887 metais
Kaskadijos autonominio regiono įkūrimo šalininkų vėliavoje pavaizduota didžioji pocūgė
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pocūgių (Pseudotsuga) genties visžalių, vienanamių medžių rūšis.