Voragyviai (Arachnida) – nariuotakojų (Arthropoda) tipo gyvūnų klasė. Lotyniškas klasės pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos veikėjos Arachnės.
Kūnas sudarytas iš galvakrūtinės (2) (ją sudaro 8 paprastos akys, žandikojai su nuodų liauka, čiuopikliai- jais voras vinioja auką ir 4 poros nariuotų kojų (1)) ir pilvelio (3) (Jį sudaro 3 poros voratinklinių liaukų, plaučiai ir trachėjos). Daugelis turi aštrias cheliceras, kuriomis sučiumpa ir nužudo auką. Savo aukai suleidžia virškinamojo skysčio, kuris susideda iš seilių liaukų ir kepenų sekreto. Po kurio laiko savo auką tiesiog iščiulpia. Toks virškinimo tipas vadinamas išoriniu. Vieni voragyviai deda kiaušinius, kiti veda jauniklius. Daugelis yra grobuonys, dalis ypač nuodingi (nuodingieji vorai).
Pasaulyje yra apie 70 tūkst. voragyvių rūšių. Po vabzdžių tai antroji pagal dydį nariuotakojų grupė. Lietuvoje visi gyvenantys būriai nepakankamai ištirti.
Voragyviai (Arachnida) – nariuotakojų (Arthropoda) tipo gyvūnų klasė. Lotyniškas klasės pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos veikėjos Arachnės.
Kūnas sudarytas iš galvakrūtinės (2) (ją sudaro 8 paprastos akys, žandikojai su nuodų liauka, čiuopikliai- jais voras vinioja auką ir 4 poros nariuotų kojų (1)) ir pilvelio (3) (Jį sudaro 3 poros voratinklinių liaukų, plaučiai ir trachėjos). Daugelis turi aštrias cheliceras, kuriomis sučiumpa ir nužudo auką. Savo aukai suleidžia virškinamojo skysčio, kuris susideda iš seilių liaukų ir kepenų sekreto. Po kurio laiko savo auką tiesiog iščiulpia. Toks virškinimo tipas vadinamas išoriniu. Vieni voragyviai deda kiaušinius, kiti veda jauniklius. Daugelis yra grobuonys, dalis ypač nuodingi (nuodingieji vorai).
Pasaulyje yra apie 70 tūkst. voragyvių rūšių. Po vabzdžių tai antroji pagal dydį nariuotakojų grupė. Lietuvoje visi gyvenantys būriai nepakankamai ištirti.
