Juodasis lokys, arba baribalas, amerikinis juodasis lokys (lot. Ursus americanus, angl. American Black Bear, pranc. Ours noir, isp. Oso negro) – lokinių (Ursidae) šeimos pėšrusis žinduolis.
Juodasis lokys sutinkamas visoje Šiaurės Amerikoje, nuo Kanados ir Aliaskos iki Meksikos, Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Baribalai sutinkami 39-iose iš 50 JAV valstijų ir visose Kanados provincijose. Manoma, kad anksčiau baribalų populiaciją Šiaurės Amerikoje sudarė apie 2 milijonus lokių, vėliau jų sumažėjo iki 200 000, tačiau per paskutinius dešimtmečius vėl pradėjo daugėti, iš dalies dėl taikomų apsaugos priemonių. Manoma, kad šiuo metu yra daugiau nei 600 000 baribalų.[1]
Juodieji lokiai yra apie 1,5 m ilgio. Patelės sveria 40-180 kg, patinai 50-400 kg. Tik gimę jaunikliai sveria 200-450 g. Suaugę baribalai turi mažas akis, apvalias ausis, ilgą snukį, stambų kūną ir trumpą uodegą. Jų puiki uoslė. Nors paprastai jų kailis juodas, tačiau kai kurių porūšių kailio spalva skiriasi – į vakarus nuo Misisipės baribalų kailis šviesiai rusvas, šokoladinis, cinamono rusvumo. Kartais ant krūtinės būna balta dėmė.
Nors juodieji lokiai gali stovėti ir vaikščioti ant užpakalinių kojų, tačiau paprastai stovi ir vaikšto keturiomis. Ant visų letenų yra penki stiprūs nagai, naudojami plėšymui, kasimui, laipiojimui. Vienu priekinės letenos smūgiu baribalas gali užmušti suaugusį elnią.
Yra išskiriama 16 juodojo lokio porūšių:
Juodieji lokiai lytiškai subręsta 4-5 metų ir rujoja kas 2-3 metus. Ruja paprastai būna pavasarį gegužę ir birželį, tačiau gemalai nepradeda vystyti iki žiemos, kai patelės įminga žiemos miegu.
Jaunikliai gimsta sausio-vasario mėnesiais. Ką tik gimę baribalai yra akli, dažnai pasitaiko dvynių, nors būna ir ketvertukų. Su motina jaunikliai pasilieka per vasarą ir pirmąją žiemą, visai savarankiškais paprastai tampa iki antrosios žiemos.
Juodieji lokiai yra visaėdžiai, ėda žoles, riešutus, uogas, medų, vaisius, vabzdžius (skruzdėles, termitus, vapsvas, bites). Kartais sumedžioja ir suėda nedidelius graužikus ir atrajojančiuosius. Taip pat baribalai ėda lašišas, aligatorių kiaušinius. Dažnai maisto baribalai ieškosi ir žmonių šiukšlynuose bei konteineriuose. Jei trūksta natūralių maisto šaltinių, baribalai gali pulti ir avis bei kiaules.
Natūralūs juodųjų lokių priešai yra kiti juodieji lokiai, žmonės ir grizliai (Ursus arctos horriblis). Kojotai (Canis latrans) ir pumos (Puma concolor) gali medžioti jauniklius.
Juodieji lokiai gana pavojingi žmonėms. Skirtingai nuo rudųjų lokių, juodieji lokiai ėda ir mirusius gyvūnus, todėl bandymas apsisaugoti nuo jų apsimetant mirusiu yra neefektyvus. Kaip ir daugelis gyvūnų, baribalai retai puola, nebent būtų užspeisti arba patys užpulti. Žmones jie puola žymiai rečiau nei grizliai. Per 1900–2009 metų laikotarpį, Šiaurės Amerikoje 59 akistatose su juodaisiais lokiais, užregistruotos 63 žmonių mirtys[1].
Juodojo lokio portretas
Žmogaus rankose trys juodieji lokiukai
Cinamono spalvos juodasis lokys smaguriaujantis kiaulpienėmis, Vatertono ežerų nacionaliniame parke (Waterton Lakes National Park). Albertos provincija, Kanada
Juodieji lokiai geri plaukikai
Juodasis lokys
Šviesių kailiu Kermodo juodasis lokys Ursus americanus kermodei
Baribalas Kauno zoologijos sode
Juodasis lokys, arba baribalas, amerikinis juodasis lokys (lot. Ursus americanus, angl. American Black Bear, pranc. Ours noir, isp. Oso negro) – lokinių (Ursidae) šeimos pėšrusis žinduolis.
