dcsimg

Paprastasis kelmutis ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
LogoIF.png

Paprastasis kelmutis (lot. Armillaria mellea) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, kelmučių (Armillaria) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Miškai, parkai, sodai.

  • Augimo laikas

Vasara (retai), ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė geltonos, rudai geltonos spalvos, žvynuota.

Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 cm, net iki 12 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių varpelio formos, kūgiška, senesnių – paplokščia, su gūbreliu, geltonai ruda, ochriškai ruda, žalsvai ruda, medaus spalvos su juosvai rusvais žvyneliais. Jauni lakšteliai balsvi, kreminiai, vėliau – rusvai rudi, jauni – pridengti balta, gelsva plėvele. Kotas 5–12×0,5–2 cm, prie kepurėlės geltonas, žemiau geltonai rudas, su geltonai rudu, kartais nukrentančiu žiedu, pamatinėje dalyje nešvariai rudas. Trama balsva, gelsva, plona, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 7–9,5×5,5–6 μm.

Būdingi požymiai: kepurėlė juosvai rusvai žvynuota, kotas su geltonu, geltonai rudu žiedu.

Auga ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, stuobrių kelmų, šaknų, dažniausiai didelėmis grupėmis. Valgomas, vertingas, grybautojų mėgstamas ir renkamas.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 198 psl.


Vikiteka

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Paprastasis kelmutis: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Paprastasis kelmutis (lot. Armillaria mellea) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, kelmučių (Armillaria) genties grybų rūšis.

Augimo vieta

Miškai, parkai, sodai.

Augimo laikas

Vasara (retai), ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė geltonos, rudai geltonos spalvos, žvynuota.

Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–8 cm, net iki 12 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių varpelio formos, kūgiška, senesnių – paplokščia, su gūbreliu, geltonai ruda, ochriškai ruda, žalsvai ruda, medaus spalvos su juosvai rusvais žvyneliais. Jauni lakšteliai balsvi, kreminiai, vėliau – rusvai rudi, jauni – pridengti balta, gelsva plėvele. Kotas 5–12×0,5–2 cm, prie kepurėlės geltonas, žemiau geltonai rudas, su geltonai rudu, kartais nukrentančiu žiedu, pamatinėje dalyje nešvariai rudas. Trama balsva, gelsva, plona, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 7–9,5×5,5–6 μm.

Būdingi požymiai: kepurėlė juosvai rusvai žvynuota, kotas su geltonu, geltonai rudu žiedu.

Auga ant gyvų ir negyvų medžių kamienų, stuobrių kelmų, šaknų, dažniausiai didelėmis grupėmis. Valgomas, vertingas, grybautojų mėgstamas ir renkamas.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT