Andinis kondoras (lot. Vultur gryphus, angl. Andean Condor, isp. Cóndor de los Andes) – amerikinių grifų (Cathartidae) šeimos plėšrusis paukštis.
Reti, laisvėje priskaičiuojama apie 10 000 subrendusių ir nesubrendusių individų ir populiacija iki šiol nesustabdomai mažėja. Andiniai kondorai paplitę Pietų Amerikoje esančiuose Anduose.
Tai stambiausias Vakarų pusrutulio skraidantis paukštis bei stambiausias plėšrusis paukštis. Patinėliai už pateles stambesni, jie sveria 11–15 kg, patelės 8–11 kg. Kūno ilgis 100–142 cm, išskleistų sparnų plotis 270–330 cm.
Gali pakilti į 5500 m aukštį. Minta dvėseliena, gerokai rečiau kiaušiniais ir paukščių jaunikliais. Lizdą suka kalnų klifuose. Per dvejus metus peri vieną kartą. Deda vieną kiaušinį, kurį peri 54–58 dienas. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Jaunikliai subręsta būdami 5–8 metų.
Tai viena iš ilgaamžių paukščių rūšių. Natūraliai laisvėje išgyvena apie 50 metų, ilgiausiai iki 60, o nelaisvėje yra žinomas atvejis, kada andinis kondoras išgyveno maždaug iki 75 metų[1].
Andinis kondoras yra Bolivijos, Kolumbijos, Peru, Ekvadoro, Čilės ir Argentinos nacionalinis simbolis. Jis svarbus kalnų tautų folklore. Daug turistų susirenka prie Kolkos kanjono (giliausio pasaulyje) stebėti kondorų skrydžių.
Andinis kondoras (lot. Vultur gryphus, angl. Andean Condor, isp. Cóndor de los Andes) – amerikinių grifų (Cathartidae) šeimos plėšrusis paukštis.
.jpg)
.jpg)
