Gaboninė angis (lot. Bitis gabonica) – angių (Viperidae) šeimai priklausanti gyvačių rūšis. Paplitusi daugiausia Centrinėje ir Vakarų Afrikoje (Gabonas, Kongas, Kamerūnas, Gvinėja, Gana, Liberija ir kt.), vietomis Pietų ir Rytų Afrikoje (Tanzanija, PAR, Zambija, Mozambikas, Kenija)[1].
Gaboninė angis – didžiausia Afrikoje esanti angis, neįprastai stora pagal savo ilgį, kuris siekia iki 1,8 m, rečiau – 2,0 m. Suaugusios gyvatės vidutinis ilgis 122–152 cm (rekordinis – 205 cm). Sveria ~7–9 kg, bet neatmestina, kad gali sverti ir iki 20 kg. Tokiu atveju gaboninė angis galimai yra masyviausia tarp visų angių. Galva stambi, trikampė, kaklas labai siauras palyginus su galva. Virš nosies ertmių yra 2 rageliai. Akys didelės, judriais vyzdžiais. Kūnas margaspalvis, su rudomis, rausvai gelsvomis ir geltonomis rombiškomis žymėmis, padedančiomis lengvai užsimaskuoti, blyški papilvė, ant galvos turi išskirtinę rudą juostą. Ant žvynų pastebimas aiškus geometrinis raštas. Gyvena ant žemės. Tai gyvavedės gyvatės, atsivedančios iki 30 jauniklių vienu metu. Nėštumo periodas trunka apie 7 mėn. Ką tik atsivesti jaunikliai būna apie 30 cm ilgio.
Daugiausia jos paplitusios atogrąžų miškuose ir miškingose, atogrąžų miškų pakraščiuose esančiose vietovėse, pelkynėse, daugiausia lygumose, paprastai apima tuos arealus, kur negyvena gimininga šnypščioji Afrikos margė (Bitis arietans).
Aktyvi naktį. Labai nejudri, kantriai būna sustingusi ir užsimaskavusi miško paklotėje, kol sulaukia aukos. Maitinasi smulkiais žinduoliais (nors gali pagauti ir suaugusį triušį), paukščiais, driežais. Yra liudijimų, kad gaboninė angis sumedžiojusi beždžionę, dygliatriušį ar mažą nykštukinę antilopę[2]. Giliai įkąsdama, stengiasi auką pribaigti iš karto, o ne laukti, kada auka mirs sužeista.
Gaboninė angis apibūdinama kaip neagresyvi, žmogų atakuojanti tik užminta. Tačiau įgėlimas dažnai būna mirtinas. Gaboninės angies nuodų liaukos yra didžiausios iš visų gyvačių, vienu įgėlimu jos gali sušvirkšti iki 9,7 mm nuodų[reikalingas šaltinis] (daugiausiai iš visų gyvačių). Nuodai citotoksiški, naikinantys ląsteles, o dėl nuodų liaukų dydžio ir geluonių ilgio jų kiekis būna gana didelis. Įšvirkščia nuodus giliai į žaizdą. Įkandimo vietoje lieka dvi dūrio žymės. Nesuteikus skubios medicininės pagalbos ir nesuleidus priešnuodžio, gresia pažeistos galūnės netekimas arba mirtis. Netrukus po įgėlimo pažeidžiamas žmogaus organizmas – prasideda tinimas, intensyvūs skausmai, medicininis šokas, įgėlimo vietoje atsiranda pūslės. Žmogus gali prarasti koordinaciją, nebelaikyti šlapimo, jam gali pradėti tinti liežuvis, akių vokai, prasidėti konvulsijos, išnykti sąmonė. Pasireiškia vidinis kraujavimas, nekrozė. Gali prireikti skubios amputacijos. Gijimas lėtas, jo eigoje taip pat pasitaiko mirties atvejų[3].
Skiriamos dar Rytų Afrikos ir Vakarų Afrikos gaboninės angys (Bitis gabonica gabonica ir Bitis gabonica rhinoceros).
Gyvatė, užsimaskavusi paklotėje
Galva
Nuodų liaukos
Paplitimo arealas
Gaboninė angis (lot. Bitis gabonica) – angių (Viperidae) šeimai priklausanti gyvačių rūšis. Paplitusi daugiausia Centrinėje ir Vakarų Afrikoje (Gabonas, Kongas, Kamerūnas, Gvinėja, Gana, Liberija ir kt.), vietomis Pietų ir Rytų Afrikoje (Tanzanija, PAR, Zambija, Mozambikas, Kenija).
Gaboninė angis – didžiausia Afrikoje esanti angis, neįprastai stora pagal savo ilgį, kuris siekia iki 1,8 m, rečiau – 2,0 m. Suaugusios gyvatės vidutinis ilgis 122–152 cm (rekordinis – 205 cm). Sveria ~7–9 kg, bet neatmestina, kad gali sverti ir iki 20 kg. Tokiu atveju gaboninė angis galimai yra masyviausia tarp visų angių. Galva stambi, trikampė, kaklas labai siauras palyginus su galva. Virš nosies ertmių yra 2 rageliai. Akys didelės, judriais vyzdžiais. Kūnas margaspalvis, su rudomis, rausvai gelsvomis ir geltonomis rombiškomis žymėmis, padedančiomis lengvai užsimaskuoti, blyški papilvė, ant galvos turi išskirtinę rudą juostą. Ant žvynų pastebimas aiškus geometrinis raštas. Gyvena ant žemės. Tai gyvavedės gyvatės, atsivedančios iki 30 jauniklių vienu metu. Nėštumo periodas trunka apie 7 mėn. Ką tik atsivesti jaunikliai būna apie 30 cm ilgio.
Daugiausia jos paplitusios atogrąžų miškuose ir miškingose, atogrąžų miškų pakraščiuose esančiose vietovėse, pelkynėse, daugiausia lygumose, paprastai apima tuos arealus, kur negyvena gimininga šnypščioji Afrikos margė (Bitis arietans).
Aktyvi naktį. Labai nejudri, kantriai būna sustingusi ir užsimaskavusi miško paklotėje, kol sulaukia aukos. Maitinasi smulkiais žinduoliais (nors gali pagauti ir suaugusį triušį), paukščiais, driežais. Yra liudijimų, kad gaboninė angis sumedžiojusi beždžionę, dygliatriušį ar mažą nykštukinę antilopę. Giliai įkąsdama, stengiasi auką pribaigti iš karto, o ne laukti, kada auka mirs sužeista.
Gaboninė angis apibūdinama kaip neagresyvi, žmogų atakuojanti tik užminta. Tačiau įgėlimas dažnai būna mirtinas. Gaboninės angies nuodų liaukos yra didžiausios iš visų gyvačių, vienu įgėlimu jos gali sušvirkšti iki 9,7 mm nuodų[reikalingas šaltinis] (daugiausiai iš visų gyvačių). Nuodai citotoksiški, naikinantys ląsteles, o dėl nuodų liaukų dydžio ir geluonių ilgio jų kiekis būna gana didelis. Įšvirkščia nuodus giliai į žaizdą. Įkandimo vietoje lieka dvi dūrio žymės. Nesuteikus skubios medicininės pagalbos ir nesuleidus priešnuodžio, gresia pažeistos galūnės netekimas arba mirtis. Netrukus po įgėlimo pažeidžiamas žmogaus organizmas – prasideda tinimas, intensyvūs skausmai, medicininis šokas, įgėlimo vietoje atsiranda pūslės. Žmogus gali prarasti koordinaciją, nebelaikyti šlapimo, jam gali pradėti tinti liežuvis, akių vokai, prasidėti konvulsijos, išnykti sąmonė. Pasireiškia vidinis kraujavimas, nekrozė. Gali prireikti skubios amputacijos. Gijimas lėtas, jo eigoje taip pat pasitaiko mirties atvejų.
Skiriamos dar Rytų Afrikos ir Vakarų Afrikos gaboninės angys (Bitis gabonica gabonica ir Bitis gabonica rhinoceros).
Gyvatė, užsimaskavusi paklotėje
Galva
Nuodų liaukos
Paplitimo arealas
