Europinis maumedis (lot. Larix decidua, angl. European Larch, vok. Europäische Lärche, pranc. Mélèze d'Europe, it. Larice comune, lenk. Modrzew europejski, ček. Modřín opadavý, ukr. Модрина європейська) – pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties spygliukus metanti, vienanamių medžių rūšis.
Natūraliai paplitę Europos žemyno vakarinėje bei centrinėje dalyse – daugiausiai kalnuotose jos vietovėse nuo 400 iki 1800 metrų, neretai iki 2500 m aukščio, nors dažniausiai išplitę 1000–2000 m aukščio vietovėse – Alpėse, Sudetuose, Tatruose, Karpatuose, bei atskiros populiacijos (lenkinis varietetas) žemumose – vidurio ir šiaurinėje Lenkijoje, vakarų Baltarusijos mažoje dalyje bei pietų Lietuvoje. Europos kalnuotose ir kalvotose vietovėse auga kartu su kedrinėmis pušimis, kartais su kalninėmis pušimis, europiniais kėniais, paprastosiomis eglėmis ar paprastaisiais bukais.
Natūraliai plinta derlingose, pralaidžiose orui bei pratakiuose vandeniui, lengvai rūgštokuose dirvožemiuose, ant uolėtų aukštikalnių – subalpinių spygliuočių miškų zonoje.
Išskiriami 3 europinio maumedžio varietetai[1]:
Šalys ir jų dalys kur karpatinis varietetas savaiminis: vidurio ir šiaurinėje Rumunijoje, vakarų Ukrainos nedidelėje dalyje (Užkarpatės sritis), šiaurinėje ir vidurio Slovakijoje, šiaurės rytų Čekijoje ir pietų, pietvakarių Lenkijos pakraščiuose.
Šalys ir jų dalys kur alpinis varietetas savaiminis: pietvakarių Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Austrijoje, siaurame Vokietijos pietiniame pakraštyje, nedidelėje šiaurės Italijos dalyje, nedidelėje šiaurės vakarinės Slovėnijos dalyje.
Šalys ir jų dalys kur lenkinis varietetas savaiminis: vidurio, šiaurės ir rytų Lenkijoje, pietvakarių Baltarusijos ir šiaurės vakarų Ukrainos pakraščiuose, galbūt savaime augo pietų Lietuvoje.
Lietuvos pietinė dalis kartais laikoma europinio maumedžio lenkinio varieteto savaiminio paplitimo zona.
Iki šiol nėra vieningos nuomonės, koks yra europinio maumedžio statusas Lietuvoje, vieni specialistai jį laiko introdukuota, kiti savaimine rūšimi, nors matyt labiausiai tinkamiausias apibrėžimas – reintrodukuota rūšis. Po ledynmečio maumedžiai dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo paplitę daug plačiau. Istoriniai šaltiniai teigia, kad XIV a. – XVI a. europiniai maumedžiai Dzūkijoje ir Suvalkijoje augo savaime. Dar ir XIX a. pirmoje pusėje europiniai maumedžiai natūraliai, nors ir negausiai augo Lietuvoje nedidelėmis giraitėmis Kalvarijos, Marijampolės apskrityse, apie Prienus, Vištytį ir kitose vietose vietovėse (pagal lenkų miškų stebėtoją Polujanski, 1854 ir Кеппен, 1885). Karaliaučiuje, apie 23 km nuo Lietuvos sienos, po paskutinio ledynmečio maumedžiai taip pat augo savaime Apšrūtuose (Gross, 1937). Europinio maumedžio šiaurinė arealo riba, remiantis 1911 metų žemėlapiais, XIV a. ėjo iš vakarų į rytus palei Nemuną iki Kauno, o toliau – nuo Kauno per Aukštadvarį link Lydos (Brokgauz, Efron, 1911–1916). Dėl naudojimo statyboms, kurui ir kitoms žmonių reikmėms, iki šiol savaiminės kilmės populiacijos maumedžių medynai Lietuvoje buvo išnykę. Bet rastos žiedadulkės durpynuose prie Anykščių ir prie Jonavos, dar įrodo ir kur kas platesnį europinių maumedžių buvusį augimo arealą priešistoriniu laikotarpiu Lietuvoje. Kadangi europinio maumedžio žiedadulkės neturi oro pūslelių, tad jos negalėjo būti prie Anykščių atneštos iš tolimesnių vietovių, bet turėjo būti iš vietinių, aplinkui augusių medynų. Išnykus ankstesnėms jo populiacijoms, vėliau Lietuvoje buvo plačiau įveistas, reintrodukuotas XIX a. pr[3]. Dabar pietų Lietuvoje (Larix decidua var. polonica (Racib. ex Wóycicki) Ostenf. & Syrach) porūšis pripažintas kaip vietine medžių rūšimi. Degsnės maumedynas (Prienų raj., 2 km į šiaurę nuo Balbieriškio), yra didžiausias maumedynas Lietuvoje (440 ha), kuriame kultūrinės kilmės maumedžių tėra 12 procentų. Čia maumedžiai dauginasi savaime, kas Lietuvos platumose jiems nėra būdinga. Degsnės maumedyne auga aukščiausias Lietuvos medis – Degsnės miško maumedis. [4] Kitas iš šios rūšies paminklinių medžių auga prie Viršužiglio (Kauno raj.) – Žiglos maumedis. Lietuvoje vis dažniau sodinami miškuose, daug augančių nuo seno pasitaiko parkuose.
Medyne augančių europinių maumedžių (lenkiško maumedžio varieteto augančio Degsnės maumedyne) kamienai labai tiesūs ar tiesūs, kreivi ar labai kreivi gali pasitaikyti 2,6 proc. atvejų. Laja reta, kūgio formos ir su amžiumi išplatėja ir tampa netaisyklingos formos. Lajai būdingos horizontalios, šoninės ilgos, laibos bei nusvirusios žemyn šakos. Žievė rausvai ruda, violetinio ar purpurinio atspalvio, stora, vertikaliai ir giliai suaižėjusi. Ūgliai gelsvi, šiaudų spalvos. Pumpurai pliki, žvilgantys, plačiai kiaušiniškos ar rutuliškos formų. Spygliai minkšti, ploni, švelnūs, šviesiai žali, 10-30 mm, kartais iki 40 mm ilgio ir 0,5-1 mm pločio, auga kuokšteliuose po 30-40 vienetų. rudenį tampa ryškiai geltonais ir vėliau nukrenta. Žydi balandžio pabaigoje – gegužės mėn pradžioje skleidžiantis spygliukams. Iš moteriškų žiedelių susiformuoja kankorėžiukai su sėklytėmis, o vyriški kankorėžėliai nužydėję nubyra. Kankorėžiai kiaušinio formos, šviesiai rudi, kompaktiškai susiglaudusiais sėkliniais žvyneliais. Kankorėžiai 2,5-4 cm, kartais iki 6 cm ilgio ir 1,5-2 cm skersmens, subręsta rugsėjo-spalio mėnesiais ir palengva aižosi per visą žiemą, daugiausia sėklyčių iškrenta balandį. Kankorėžių sėkliniai žvyneliai odiški, apskrita viršūne, negausiai, švelniai plaukuoti. Smailios bei tamsios dengiamųjų žvynelių viršūnėlės išlindusios. Vidutiniškai kankorėžėlyje yra apie 40-50 žvynelių. Kankorėžėliuose esančios sėklytės 3-4 mm ilgio, su 6-8 mm ilgio sparneliu. 1000 sėklų sveria 5-8 g. Tarp sėklų 20-50 procentų pilnos. Sėklos surinktos nuo pavienių medžių pasižymi nepaprastai mažu daigumu – 2–6 procentai. Žymiai didesnio daigumo sėklos būna gaunamos nuo medžių, augančių maumedžių medynuose ar grupėmis, tada sėklų daigumas apie 28–70 proc. (Jankauskas, 1954 m.). Europinis maumedis turi gerai išvystytą, gilią šaknų sistemą, tad per sausesnį laikmetį gali gauti vandens ir kitų reikalingų mineralinių medžiagų iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.
Tai viena aukščiausių maumedžių genties medžių rūšis, kurią savo aukščiu perauga tik vakarinis maumedis. Vidutinis jų aukštis 20-40 m, nors dažnai užauga virš 40 m ir rekordiniai iki 55 m aukščio medžiai. Masyviausių europinių maumedžių kamieno skersmuo gali siekti iki 1-1,5 m kartais iki 2-2,71 m.
Šiuo metu viešai žinomas aukščiausias europinis maumedis yra alpinio Larix decidua var. decidua varieteto medis, augantis Bavarijoje (Vokietija), jo aukštis 53,80 m (išmatuotas lazeriu)[5]. Europinis maumedis augantis Tiuringijoje yra 46,8 m aukščio ir 149 cm kamieno skersmens, šį medį lazerio pagalba 2010 metais išmatavo Räsänen. Storiausiu kamienu medis auga Ulteno slėnyje (Saint Nicholas Italija), jo kamieno skersmuo 271 cm, aukštis 30 m.[6]
Šie medžiai auga greitai ir greičiau nei paprastoji eglė ir paprastoji pušis. Nors pirmus dvejus metus europinio maumedžio lenkinis porūšis auga lėtai – 10-15 cm per metus, trečiais metais – 50 cm, o vėliau po 50-60 cm ir net 1 m per metus. Maumedžio spartų augimą paaiškina ilgu vegetacijos periodu (nuo balandžio iki spalio mėnesio) – Baltarusijoje 180–186 dienos. Pasak V. Timofejevo (1959 m.), maumedis vidutiniškai į aukštį auga 80 dienų, o paprastoji pušis – 47, paprastoji eglė – 45 dienas.
Augantys pavieniui europiniai maumedžiai derėti pradeda nuo 12–15 metų, medynuose – nuo 30–40 metų amžiaus ir dera beveik kas metai, nors gausesnis derlius pasikartoja kas 3-5 metai. Sulaukę 20-25 m amžiaus, europiniai maumedžiai neretai ima masiškai džiūti. Tokio džiūvimo priežastis paaiškinama maksimaliu augimu tokiame amžiuje – tuomet didžiausi reikalavimai oro drėgmei ir mineralinėms medžiagoms bei dirvožemio savybėms. Europiniai maumedžiai išgyvena iki 500–600 ir daugiau metų. Vokietijoje auga dar senesnių maumedžių, vienam maumedyje suskaičiuotos 686 metinės rievės, dar kitas maumedis, kaip manoma, jau sulaukęs 850 metų amžiaus. Daugiausiai yra suskaičiuota 986 metinių rievių.
Auga greitai. Lenkiniai maumedžiai auga greičiau už paprastąsias pušis ir paprastąsias egles. Greičiausiai auga 25-35 metais.
Medis labai reiklus šviesai. Nepakenčia užpelkėjusių vietovių, vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui. Apytiksliai atlaiko iki -36 °C -40 °C šalčius.
Europiniai maumedžiai sodinami parkuose, soduose bei miškuose. Jų mediena su tamsiu branduoliu. Mediena labai vertinga – sunki, tvirta ir labai patvari, atspari puvimui vandenyje nors gana šakota. Labai tinkama laivų statyboje, kitoms povandeninėms konstrukcijoms, statyboje. Iš europinio maumedžio pastatyti laivai tarnauja ilgiau nei iš ąžuolo medienos. Anglijoje apsaugos katerių surinkimui naudojama europinių maumedžių mediena. Kadangi europinis maumedis turi gerai išvystytą šaknų sistemą – yra atsparus stipriems vėjams, tad tinka apsauginiams želdiniams. Žievėje yra iki 13 procentų tanidų. Iš spyglių gaunamas eterinis aliejus (pagal – Vaičys, 1954 m.).
Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Philip Miller, gyvenęs 1691–1771 metais. Europinis maumedis turi šiuos mokslinius lotynų kalba sinonimus:
Europinis maumedis anksti pavasarį:
šakelė su moteriškais žiedais (pagrindiniam plane augantys į viršų), daug vyriškų žiedų (augantys į apačią, žalsvi ir mažesni) bei besiskleidžiantys spygliukai
Europinio maumedžio kankorėžėliai: moteriškas (rausvas) ir vyriškas (gelsvas)
Europinio maumedžio nesubrendęs moteriškas kankorėžis
Subrendęs kankorėžis ir spygliukai
Europinis maumedis 2400 m aukštyje prie Engadino slėnio - Graubiundeno kantonas (Šveicarija).
Europinio maumedžio alpinio varieteto medžiai Prancūzijos Parc naturel régional du Queyras
Aletschwald netoli Alečio ledyno Šveicarijos Valė kantone. Mišrus europinių maumedžių ir kedrinių pušų miškas su paprastųjų kadagių Juniperus communis var. saxatilis varieteto krūmais.
Europiniai maumedžiai rudenėjančiame Štirijos kraštovaizdyje (Austrija)
Europiniai maumedžiai žiemą
Nupjautas europinis maumedis
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Europinis maumedis (lot. Larix decidua, angl. European Larch, vok. Europäische Lärche, pranc. Mélèze d'Europe, it. Larice comune, lenk. Modrzew europejski, ček. Modřín opadavý, ukr. Модрина європейська) – pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties spygliukus metanti, vienanamių medžių rūšis.
_Val_d%27Anniviers._Europese_larix_(Larix_decidua)_01.JPG)
