Riešutinė kokospalmė (lot. Cocos nucifera) – arekinių (Arecaceae) šeimos augalas, aptinkamas tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse, beveik prie pat vandens linijos.
Riešutinė kokospalmė užauga iki 30 m aukščio, dažnai kreivu, palinkusiu liemeniu. Turi stiprias šaknis, kuriomis įsitvirtina žemėje, todėl geba atlaikyti stiprius pajūrio vėjus. Lapai plunksniški, 4-6 m ilgio, juos sudarančių lapelių ilgis 60–90 cm. Augalas vienanamis, sudaro šluotelės formos gelsvą ar oranžinį žiedyną. Po apvaisinimo iš moteriškųjų žiedų užauga didelės kokoso riešutų kekės.
Vaisius – kokosas, paprastai vadinamas kokoso riešutu. Botaniškai jis ne riešutas, bet kaulavaisis. Jo egzokarpą sudaro stora, tvirta, žalios spalvos žievė. Toliau yra mezokarpas – rudas, tvirtas, plaušingas kevalas. Jo viduje yra sėkla – ją dengia endokarpas – plona, ruda odelė. Vidinę „riešuto“ dalį sudaro baltas, maistingas endospermo sluoksnis. Jo storis priklauso nuo vaisiaus amžiaus – kuo senesnis, tuo sluoksnis storesnis. Endospermo suformuotoje vidinėje ertmėje susidaro saldokas kokosinis vanduo. Kuo jaunesnis riešutas, tuo skysčio daugiau (vėliau jis virsta endospermu). Viename vaisiuje gali būti 300–1000 ml kokosinio vandens.
Kokoso endospermo (baltojo sluoksnio) maistinė sudėtis 100 g: sotieji riebalai – 29,70 g, angliavandeniai – 15,23 g (tame tarpe cukrūs – 6,23 g), baltymai – 3,3 g. Turi geležies, fosforo, cinko, folio rūgšties, vitaminų B1, B2, B6 ir kt.
Riešutinė kokospalmė paplitusi visose pasaulio tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse. Nėra sutarta, kur yra šio augalo tėvynė, spėjama, kad jis kilęs iš Okeanijos ar Indijos vandenyno. Riešuto kevalas tvirtas, tačiau lengvas – jis išlieka nesužalotas ir padeda sėklai nuplaukti didelius atstumus. Išplautas bangų ant paplūdimio, riešutas netrukus išleidžia lapus ir kuokštines šaknis. Vietomis šios palmės įveistos žmonių. Dabar ši palmė auga daugiau nei 80 pasaulio valstybių.
Riešutinė kokospalmė auga smėlingoje dirvoje, pakenčia druskingą vandenį. Augalui reikia pakankamai saulės šviesos, kritulių (1500–2500 mm per metus), aukštos oro temperatūros (~27 °C) bei didelio oro drėgnumo (>70-80 %).
Seniausias žinomas kokoso paminėjimas rastas VI a. kūrinyje Topographia Christiana. Kokosai minimi „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakose. Markas Polas jį vadino „indišku riešutu“ (nux indica). XVI a. europiečiai riešutą vadino indišku žodžiu Tenga, tačiau vėliau prigijo portugalų kalbos žodis coco, reiškiantis „besivaipantis veidas, grimasa“.
Riešutinė kokospalmė plačiai panaudojama. Kokoso riešutų minkštimas naudojamas maistui, iš džiovintų branduolių gaminama kopra. Kokosinis vanduo geriamas, naudojamas alkoholinių gėrimų, acto gamyboje. Iš fermentuotos kokosų sulos gaminamas alkoholinis gėrimas arakas bei kokosų cukrus. Kokospalmės ūgliai valgomi. Iš kokosų minkštimo spaudžiamas kokosų aliejus, daromas kokosų pienas. Kokosų plaušai (koiras), naudojami tinklų, demblių, gultų, kilimų, šepečių gamybai. Palmės lapai naudojami pastatų stogų dengimui, maisto kepimui ar patiekimui, krepšių pynimui. Kevalai naudojami kaip medžio anglies šaltinis, kaip indas, muzikos instrumentų (rebabo, jehu, banhu) gamybai. Kokoso mediena naudojama pastatų statybai, baldų, apdailos dirbinių gamybai. Šaknys naudojamos kaip dažas, vaistas nuo diarėjos ir dizinterijos. Riešutinė kokospalmė taip sodinama tropikų parkuose, soduose kaip dekoratyvinis augalas.
Dėl savo plataus panaudojimo Filipinuose ir vietomis Okeanijoje riešutinė kokospalmė vadinama gyvybės medžiu. Indijoje riešutai naudojami religiniams ritualams.
Kokoso riešutų kekės
Kokoso riešutas
Žiedynas
Kokospalmė - būdingas tropinių salų kraštovaizdžio elementas (Fidžis)
Kokosų skynimas
Indonezija 19500 
Filipinai 15319 
Indija 10894 
Brazilija 2759 
Šri Lanka 2210 
Tailandas 1483 
Meksika 1246 
Vietnamas 1086 
Papua Naujoji Gvinėja 677 
Malaizija 455 Riešutinė kokospalmė (lot. Cocos nucifera) – arekinių (Arecaceae) šeimos augalas, aptinkamas tropinio klimato sričių jūrų pakrantėse, beveik prie pat vandens linijos.
