Leopardas (Panthera pardus) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.
Savaime paplitę Azijoje ir Afrikoje, pastarajame žemyne daugiausia gyvena į pietus nuo Sacharos. Dėl puošnaus kailio ar dėl keliamo pavojaus žmonėms, leopardai jau daugelyje vietų yra išnaikinti arba labai reti. Afrikoje jų natūralus arealas sumažėjęs apie 40 proc., Azijoje – apie 50 proc.
Tvirtas kūnas, o lyginant su kūno ilgiu kojos trumpokos, uodega 60–110 cm. Leopardo kūno ilgis 90–165 cm, stambiausių porūšių kartais iki 190 cm. Patinų masė siekia nuo 30 iki 96,5 kg. Patelės mažesnės – arabinių leopardų porūšyje kartais sveria tik apie 17-20 kg, o stambiausių porūšių iki 60 kg. Kailis tankus, purus, gelsvas arba rudas, su juodomis žiedinėmis dėmėmis. Indijoje kartais yra sutinkami juodi leopardai, vadinami juodosiomis panteromis.
Tai vienišą gyvenimo būdą mėgstantys plėšrūnai. Medžioja dažniausiai naktį ir ant žemės. Puola iš pasalų ir keliais šuoliais paveja auką. Puikiai laipiojantis medžiais leopardas kartais surengia pasalą ir ant šakos. Leopardai minta įvairiais kanopiniais gyvūnais: ožiais, avinais, elniais, antilopėmis. Medžių šakose sugeba pagauti pavianą. Leopardai kartais puola naminius gyvūnus (avis, arklius, šunis), paukščius, badmečiu medžioja graužikus. Gali užsikelti į medį tris kartus už save sunkesnę auką.
Patelės nėštumas trunka apie 3 mėnesius. Ji atsiveda po 1–3 jauniklius. Kartais vadoje vienas ar du jaunikliai būna juodos spalvos.
Gamtoje išgyvena iki 12, kartais iki 17 metų (žmogaus amžiumi tai būtų 85 m.). Zoologijos sode žinomas didžiausias amžius – 24 metai.
Be žmonių, gamtoje jų priešai yra hienos ir ypač jiems pavojingi tigrai bei liūtai, o leopardų jaunikliams pavojingos kai kurios pitonų rūšys. Kartais atiminėja grobį iš gepardų. Žmonių vengia, bet retkarčiais puola žmones ir ypač vaikus, juos laikydami kaip eilinį grobį.
Leopardas labiausiai paplitęs katinių plėšrūnas pasaulyje, išskyrus naminę katę. Jo paplitimo arealas apima du žemynus. Leopardai sutinkami Afrikoje (išskyrus Sacharą), Vidurinėje ir Pietinėje Azijoje. Taip pat Usūrio krašte, kalnuotose vietovėse Kaukaze, Turkmėnijos ir Tadžikijos pietuose. Gyvena tankiuose miškuose ir kalnuose.
Porūšiai vienas nuo kito skiriasi kailio atspalviais, dėmių išdėstymu, kaukolės forma. Nuo 1758 metų, kada Karlas Linėjus paskelbė leopardų apibūdinimą Systema Naturae, tarp 1794 ir 1956 metų, remdamiesi jų kailio atspalviais, gamtininkai aprašė 27 leopardų porūšius. Remiantis 1990 metais atliktais DNR tyrimais, 1996 metais buvo paskelbta, kad egzistuoja tik aštuoni porūšiai, ir kiek vėliau kaip devintu porūšiu pripažintas arabinis leopardas (Panthera pardus nimr). Labai galimas atvejis, kad ateityje gali būti pripažinti dar keli porūšiai, kadangi turima mažai pavyzdžių iš Afrikoje gyvenančių leopardų, kurie pripažinti vienu afrikinių leopardų (Panthera pardus pardus) porūšiu, nors gyvena labai didelėje teritorijoje su skirtingais biotopais.
Žemiau yra leopardų devynių porūšių sąrašas, kuriuos oficialiai pripažįsta IUCN:
Remiantis kaukolės morfologija, manoma egzistuojant dar dviem leopardų porūšiams:
Kaip atskiras porūšis Zanzibaro saloje gyveno Zanzibariniai leopardai (Panthera pardus adersi), Pocock, 1932, kurie iki 1991 metų buvo išnaikinti.
Leopardas (Panthera pardus) – katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.
