Raudonoji žiognagė (lot. Geum rivale, angl. Water Avens, vok. Bach-Nelkenwurz) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, žiognagių (Geum) genties augalas. Liaudyje dar vadinama benediktšakne, bičių duona, bičkoriu, čertažole, gegutės blūdeliais, gegutės duona, gegutės varpeliu, gegutės laikrodėliu[1].
Daugiametis, 15-75 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, rudas. Stiebai 1-3, statūs arba kylantys, nešakoti arba į viršūnę kiek šakoti, plaukuoti. Pamatiniai lapai skrotelėje, pertrauktai lyriškai suskaldyti, ilgakočiai, stiebiniai trumpakočiai, triskilčiai; prielapiai smulkūs, apatinėje dalyje suaugę su lapkočiu. Žiedai stiebo viršūnėje, nusvirę, peržydėję statūs. Taurėlapių ir potaurio lapelių po 5. Taurėlapiai trikampiškai lancetiški, 8-12 mm ilgio. Potaurio lapeliai smulkūs. Vainiklapiai 5, beveik tokio pat ilgio kaip ir taurėlapiai, rausvi arba gelsvi, gysloti. Kuokelių daug. Piestelių taip pat daug, jos susitelkusios ant iškilaus žiedsosčio. Vaisiai – vienasėkliai plaukuoti riešutėliai su ilgu, viršūnėje kabliškai užsilenkusiu liemenėlio galu. Gana dažnai pasitaiko nenormalios sandaros žiedų: daugiau išauga vainiklapių, jie pažaliuoja arba, žiedo ašiai pailgėjus, ant jos išauga lapai ar žiedas. Toks reiškinys vadinamas profilikacija.
Žydi gegužės – birželio mėn. Dažna visoje Lietuvoje. Auga pievose, ypač drėgnokose, lapuočių ir mišriuose miškuose, miškų aikštelėse, žemapelkėse.
Vaistinei žaliavai vartojami šakniastiebiai. jie kasami rudenį arba anksti pavasarį.
Šakniastiebiuose yra rauginių, mineralinių, dažinių medžiagų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių.
Augalas medingas, rauginis, prieskoninis.
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 102 psl.
Raudonoji žiognagė (lot. Geum rivale, angl. Water Avens, vok. Bach-Nelkenwurz) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, žiognagių (Geum) genties augalas. Liaudyje dar vadinama benediktšakne, bičių duona, bičkoriu, čertažole, gegutės blūdeliais, gegutės duona, gegutės varpeliu, gegutės laikrodėliu.
Daugiametis, 15-75 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, rudas. Stiebai 1-3, statūs arba kylantys, nešakoti arba į viršūnę kiek šakoti, plaukuoti. Pamatiniai lapai skrotelėje, pertrauktai lyriškai suskaldyti, ilgakočiai, stiebiniai trumpakočiai, triskilčiai; prielapiai smulkūs, apatinėje dalyje suaugę su lapkočiu. Žiedai stiebo viršūnėje, nusvirę, peržydėję statūs. Taurėlapių ir potaurio lapelių po 5. Taurėlapiai trikampiškai lancetiški, 8-12 mm ilgio. Potaurio lapeliai smulkūs. Vainiklapiai 5, beveik tokio pat ilgio kaip ir taurėlapiai, rausvi arba gelsvi, gysloti. Kuokelių daug. Piestelių taip pat daug, jos susitelkusios ant iškilaus žiedsosčio. Vaisiai – vienasėkliai plaukuoti riešutėliai su ilgu, viršūnėje kabliškai užsilenkusiu liemenėlio galu. Gana dažnai pasitaiko nenormalios sandaros žiedų: daugiau išauga vainiklapių, jie pažaliuoja arba, žiedo ašiai pailgėjus, ant jos išauga lapai ar žiedas. Toks reiškinys vadinamas profilikacija.
Žydi gegužės – birželio mėn. Dažna visoje Lietuvoje. Auga pievose, ypač drėgnokose, lapuočių ir mišriuose miškuose, miškų aikštelėse, žemapelkėse.
Vaistinei žaliavai vartojami šakniastiebiai. jie kasami rudenį arba anksti pavasarį.
Šakniastiebiuose yra rauginių, mineralinių, dažinių medžiagų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių.
Augalas medingas, rauginis, prieskoninis.
