dcsimg

Skėtinė žvynabudė ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT
LogoIF.png

Skėtinė žvynabudė (Macrolepiota procera) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, žvynabudžių (Macrolepiota) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Spygliuočių, mišrieji miškai, pamiškės, pakelės, atviros vietos.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kotas be išnaros, vienas didžiausių lakštabudinių grybų.

Vienas didžiausių kepurėtųjų grybų, kepurėlė iki 30 cm skersmens ir didesnė, jauna kiaušinio formos, ovališka, senesnių grybų paplokščia, jaunų paviršius lygus, greitai tampa šiurkštus, sutrūkinėjęs, vėliau - rudai žvynuotas. Lakšteliai balti, vėliau - kreminiai, iki 3 cm pločio. Kotas 10–35×1–4 cm, su smulkiais pilkai rudais žvyneliais, dideliu baltu žiedu, pamatinėje dalyje gumbiškai sustorėjęs, be išnaros, kas būdinga musmirėms. Trama balta, puri, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 12,5–18×9–11 μm.

Būdingi požymiai: dideli, mėsingi, žvynuoti vaisiakūniai, auga tik spygliuočių miškuose, dažniau pušynuose.

Dygsta pavieniui, grupelėmis. Noriai renkama. Ypač skani kepta svieste. Nerenkama pakelėse, nes galima apsinuodyti joje susikaupusiais teršalais.

Galerija

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 206 psl.


Vikiteka

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT

Skėtinė žvynabudė: Brief Summary ( Lithuanian )

provided by wikipedia LT

Skėtinė žvynabudė (Macrolepiota procera) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, žvynabudžių (Macrolepiota) genties grybų rūšis.

Augimo vieta

Spygliuočių, mišrieji miškai, pamiškės, pakelės, atviros vietos.

Augimo laikas

Vasara, ruduo.

Pagrindiniai požymiai

Kotas be išnaros, vienas didžiausių lakštabudinių grybų.

Vienas didžiausių kepurėtųjų grybų, kepurėlė iki 30 cm skersmens ir didesnė, jauna kiaušinio formos, ovališka, senesnių grybų paplokščia, jaunų paviršius lygus, greitai tampa šiurkštus, sutrūkinėjęs, vėliau - rudai žvynuotas. Lakšteliai balti, vėliau - kreminiai, iki 3 cm pločio. Kotas 10–35×1–4 cm, su smulkiais pilkai rudais žvyneliais, dideliu baltu žiedu, pamatinėje dalyje gumbiškai sustorėjęs, be išnaros, kas būdinga musmirėms. Trama balta, puri, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 12,5–18×9–11 μm.

Būdingi požymiai: dideli, mėsingi, žvynuoti vaisiakūniai, auga tik spygliuočių miškuose, dažniau pušynuose.

Dygsta pavieniui, grupelėmis. Noriai renkama. Ypač skani kepta svieste. Nerenkama pakelėse, nes galima apsinuodyti joje susikaupusiais teršalais.

license
cc-by-sa-3.0
copyright
Vikipedijos autoriai ir redaktoriai
original
visit source
partner site
wikipedia LT