Kitos reikšmės – Pelėda (reikšmės).
Pelėdiniai paukščiai (lot. Strigiformes) – paukščių (Aves) būrys, kurie aktyvūs naktimis ir sutemose. Pasaulyje yra dvi šeimos ir iš viso žinoma apie 210 rūšių.
Tai vidutinio dydžio naktiniai plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Apdaras ištisus metus vienodas. Būdingas lytinis dimorfizmas (patelės didesnės už patinus). Pelėdos skraido labai tyliai, nes turi purias, minkštas plunksnas. Kartais ant galvos būna 2 kuokštai plunksnų – auselės. Galvą liemens atžvilgiu pasuka 270º kampu. Snapas trumpas, kablio formos. Kojų nagai dideli, aštrūs ir riesti. Išorinis pirštas, skirtingai nuo vanagų, atsilenkęs atgal. Daugumos rūšių pastaibis ir net pirštai plunksnėti. Turi labai jautrią klausą.
Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą, didžiąją Grenlandijos dalį ir kai kurias nuo žemynų nutolusias salas.
Minta peliniais graužikais, taip pat vabzdžiais, rečiau paukščiais, kelios rūšys specializuojasi medžioti žuvis. Grobį ryja nesusmulkintą. Nesuvirškintos liekanos pašalinamos pro žiotis kaip išvamos.
Naktiniai gyvūnai, aktyvūs naktį ir sutemose. Dauguma pelėdinių gyvena sėsliai, kartais klajoja ar net keliauja. Mėgstamiausi biotopai – miškai, rečiau atviri plotai. Monogamai. Lizdą įsirengia uoksuose, ant medžių šakų, palėpėse ar net ant žemės.
Deda 3-5 kiaušinius. Patelė peri 25-35 dienas. Jaunikliai paukščiukiniai, lizde išbūna 3-6 savaites. Suaugę šeriasi vieną kartą.
Senesnėje ornitologinėje literatūroje kartais nurodoma, kad pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrys priskiriamas bendram plėšriųjų paukščių būriui, nors pagal naujausią paukščių klasifikaciją jie yra priskirti šiam atskiram pelėdinių paukščių (Strigiformes) būriui.
Lietuvoje savaime gyvena 2 šeimos ir 13 rūšių - žemiau pagal klasifikaciją jų pilnas sąrašas:
Pelėdiniai paukščiai (lot. Strigiformes) – paukščių (Aves) būrys, kurie aktyvūs naktimis ir sutemose. Pasaulyje yra dvi šeimos ir iš viso žinoma apie 210 rūšių.
Tai vidutinio dydžio naktiniai plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Apdaras ištisus metus vienodas. Būdingas lytinis dimorfizmas (patelės didesnės už patinus). Pelėdos skraido labai tyliai, nes turi purias, minkštas plunksnas. Kartais ant galvos būna 2 kuokštai plunksnų – auselės. Galvą liemens atžvilgiu pasuka 270º kampu. Snapas trumpas, kablio formos. Kojų nagai dideli, aštrūs ir riesti. Išorinis pirštas, skirtingai nuo vanagų, atsilenkęs atgal. Daugumos rūšių pastaibis ir net pirštai plunksnėti. Turi labai jautrią klausą.
Paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą, didžiąją Grenlandijos dalį ir kai kurias nuo žemynų nutolusias salas.
Minta peliniais graužikais, taip pat vabzdžiais, rečiau paukščiais, kelios rūšys specializuojasi medžioti žuvis. Grobį ryja nesusmulkintą. Nesuvirškintos liekanos pašalinamos pro žiotis kaip išvamos.
Naktiniai gyvūnai, aktyvūs naktį ir sutemose. Dauguma pelėdinių gyvena sėsliai, kartais klajoja ar net keliauja. Mėgstamiausi biotopai – miškai, rečiau atviri plotai. Monogamai. Lizdą įsirengia uoksuose, ant medžių šakų, palėpėse ar net ant žemės.
Deda 3-5 kiaušinius. Patelė peri 25-35 dienas. Jaunikliai paukščiukiniai, lizde išbūna 3-6 savaites. Suaugę šeriasi vieną kartą.
Senesnėje ornitologinėje literatūroje kartais nurodoma, kad pelėdinių paukščių (Strigiformes) būrys priskiriamas bendram plėšriųjų paukščių būriui, nors pagal naujausią paukščių klasifikaciją jie yra priskirti šiam atskiram pelėdinių paukščių (Strigiformes) būriui.
