Tripsai (lot. Thysanoptera) – smulkių vabzdžių šeriuotais sparnais būrys. Šiuo metu aprašyta maždaug 5000 rūšių.
Didelė dalis tripsų minta augalais ir laikomi kenkėjais. Maitindamiesi jie praduria augalo ląsteles ir išsiurbia jų turinį. Tripsai platina augalų ligas.
Dalis tripsų minta kitais vabzdžiais ir erkėmis ir laikomi naudingais. Dar kiti minta grybais ir žiedadulkėmis. Tripsai prastai skraido, bet gali būti toli nunešti vėjo.
Kūnas 0,5-5 mm ilgio, verpstiškas, gležnas. Sparnai plėviški, siauri, tiesūs, jų yra 4. Kojos bėgiojamosios. Tripsams būdinga pilna metamorfozė. Inkstiškos formos kiaušinėliai sudedami arba ant augalo paviršiaus, arba į plyšelius, kuriuos augalo paviršiuje kiaušdėčiu prapjauna patelė. Lervos išsirita maždaug per tris dienas. Suaugėliai lytinę brandą pasiekia per 1–4 dienas po išsiritimo iš lėliukės.
Lietuvoje dažnos rūšys[1]:
Tripsai (lot. Thysanoptera) – smulkių vabzdžių šeriuotais sparnais būrys. Šiuo metu aprašyta maždaug 5000 rūšių.
Didelė dalis tripsų minta augalais ir laikomi kenkėjais. Maitindamiesi jie praduria augalo ląsteles ir išsiurbia jų turinį. Tripsai platina augalų ligas.
Dalis tripsų minta kitais vabzdžiais ir erkėmis ir laikomi naudingais. Dar kiti minta grybais ir žiedadulkėmis. Tripsai prastai skraido, bet gali būti toli nunešti vėjo.
Kūnas 0,5-5 mm ilgio, verpstiškas, gležnas. Sparnai plėviški, siauri, tiesūs, jų yra 4. Kojos bėgiojamosios. Tripsams būdinga pilna metamorfozė. Inkstiškos formos kiaušinėliai sudedami arba ant augalo paviršiaus, arba į plyšelius, kuriuos augalo paviršiuje kiaušdėčiu prapjauna patelė. Lervos išsirita maždaug per tris dienas. Suaugėliai lytinę brandą pasiekia per 1–4 dienas po išsiritimo iš lėliukės.
