Sparviniai (lot. Tabanidae, angl. Horse-flies, vok. Bremsen) – dvisparnių (Diptera) vabzdžių šeima. Turi dideles akis, kurios gyvų vabzdžių gražiai blizgančios. Patinų akys kaktoje susiliečia, o patelių perskirtos. Pilvelis platus ir suplotas, pilkai rudos spalvos. Patinai minta žiedų nektaru, patelės čiulpia šiltakraujų gyvūnų kraują, jų burnos organai duriamieji – čiulpiamieji ir pajėgūs pradurti storą gyvulio odą.
Lervos gyvena drėgnoje žemėje, vandenyje, trūnijančioje medienoje, puvėsiuose. Jos yra plėšrios (minta moliuskais, kirmėlėmis, kitomis lervomis). Sparvos aptinkamos drėgnose, krūmotose vietose, skraido karštomis vasaros dienomis ir puola galvijus, arklius ganyklose.
Sparvų įkandimas labai skausmingas, todėl galvijai nerimauja, mažiau duoda pieno. Kai kurios rūšys platina infekcines ligas (juodligę, tripanosomozę)[1].
Lietuvoje gyvena ~30 sparvinių šeimos rūšių. Sutinkamos gentys:
Sparviniai (lot. Tabanidae, angl. Horse-flies, vok. Bremsen) – dvisparnių (Diptera) vabzdžių šeima. Turi dideles akis, kurios gyvų vabzdžių gražiai blizgančios. Patinų akys kaktoje susiliečia, o patelių perskirtos. Pilvelis platus ir suplotas, pilkai rudos spalvos. Patinai minta žiedų nektaru, patelės čiulpia šiltakraujų gyvūnų kraują, jų burnos organai duriamieji – čiulpiamieji ir pajėgūs pradurti storą gyvulio odą.
Lervos gyvena drėgnoje žemėje, vandenyje, trūnijančioje medienoje, puvėsiuose. Jos yra plėšrios (minta moliuskais, kirmėlėmis, kitomis lervomis). Sparvos aptinkamos drėgnose, krūmotose vietose, skraido karštomis vasaros dienomis ir puola galvijus, arklius ganyklose.
Sparvų įkandimas labai skausmingas, todėl galvijai nerimauja, mažiau duoda pieno. Kai kurios rūšys platina infekcines ligas (juodligę, tripanosomozę).
